Vos tik viešojoje erdvėje pasisuka kalba apie „Vičiūnų grupę“, iškart prisimenamas faktas, kad baigiantis antriems karo Ukrainoje metams įmonė tebetęsia veiklą ją užpuolusioje Rusijoje. Vartotojai raginami nepirkti įmonės produkcijos, o prekybininkai – ir apskritai ją išimti iš parduotuvių lentynų.
„Vičiūnų grupė“ plačiajai visuomenei žinoma kaip šaldytų maisto produktų gamintoja, tačiau ji veikia ir kituose sektoriuose – grupė valdo su nekilnojamuoju turtu bei transporto susijusius verslus. Jai vadovauja Šarūnas Matijošaitis.
Pastarasis taip pat vadovauja įmonei „Autovici“, kuri užsiima naujų ir naudotų automobilių prekyba, teikia serviso paslaugas. Jos puslapyje nurodoma, kad „Autovici“ yra oficialus „Opel“, „Peugeot“, „Fiat“, „Alfa Romeo“ ir „Jeep“ atstovas Vilniuje ir Kaune, „Citroen“ – Kaune.
Tai, kad „Autovici“ yra pardavusi automobilių Gynybos resursų agentūrai, galima matyti iš viešos ataskaitos, kuri pateikiama įmonės Rekvizitai.lt puslapyje. Minėta agentūra yra atsakinga už krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą, jiems skiriamų lėšų efektyvų naudojimą.
Remiantis eviesiejipirkimai.lt skelbiama viešųjų pirkimų informacija, Gynybos resursų agentūra sutartį dėl daugiatikslių automobilių įsigijimo sudarė 2022 metų spalio 26 dieną. Tuo metu plataus masto karas Ukrainoje jau vyko aštuonis mėnesius. Kovą prie Kauno miesto savivaldybės buvo įvykęs ir protestas, kuriame susirinkusieji reikalavo Kauno vadovą pateikti aiškius atsakymus, kada įmonė nustos veikti Rusijos rinkoje. Taigi, visuomenės požiūris į „Vičiūnų grupę“ tuo metu jau buvo susiformavęs.
Sutartyje užfiksuota, kad agentūra įsigys mažiausiai 205 daugiatikslius automobilius iš „Autovici“ (maksimalus kiekis – 235). Vieno automobilio kaina – 22,7 tūkst. eurų.
Sutartis galioja iki 2025 metų spalio.
KAM: vykstant pirkimui dar negaliojo nuostatos dėl tiekėjo patikros
KAM komentare Delfi teigė, kad 2022 m. kovo mėnesį buvo paskelbtas atviras konkursas lengvųjų ir daugiatikslių automobilių įsigijimui. Lietuvos kariuomenei perkami automobiliai, pasak jos, nėra karinė technika, tad pirkimas buvo vykdytas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.
„Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos 2022 m. spalio 26 d. pasirašė sutartį su „ Autovici“ dėl automobilių „Peugeot Rifter“. Visi 235 įsigyti automobiliai buvo pristatyti iš Prancūzijos ir perduoti Lietuvos kariuomenei 2023 metais. Sutarties vertė – 6,45 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu“, – teigė KAM.
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, sudarantys galimybę visuose viešuosiuose pirkimuose patikrinti tiekėją dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams ir pašalinti iš pirkimo procedūrų, įsigaliojo po šio pirkimo paskelbimo, akcentavo ministerija.
Delfi perklausė ministerijos, ar ji kreipėsi į atsakingas institucijas dėl „Autovici“, tačiau į šiuos klausimus atsakyta nebuvo.
Visi 235 įsigyti automobiliai, jos teigimu, buvo pristatyti iš Prancūzijos ir perduoti Lietuvos kariuomenei 2023 metais. Sutarties vertė – 6,45 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.
KAM nurodė, jog daugiau galiojančių sutarčių Gynybos resursų su „Autovici“ neturi. Tiesa, praeityje vyko ir daugiau pirkimų, tačiau sutartys buvo pasirašytos dar prieš karą Ukrainoje.
„Dar 2019–2020 metais su „Autovici“ buvo sudarytos 9 sutartys dėl mikroautobusų, lengvųjų automobilių, furgonų įsigijimo. Bendra jų vertė siekė apie 9,5 mln. eurų. Visos transporto priemonės buvo pristatytos ir sutartys įvykdytos 2020–2021 metais“, – sakė ministerija.
Ji pridūrė, kad krašto apsaugos sistema šiuo skiria didelį dėmesį tiekėjų atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams patikrinti.
„Gavus kompetentingų institucijų informaciją dėl tiekėjo galimos grėsmės nacionaliniam saugumui sutartis nebūtų sudaroma, o galiojanti sutartis būtų nutraukta“, – nurodoma komentare.
Be to, ministerija pridūrė, kad jos vadovybė paprastai nėra visais atvejais informuojama apie Gynybos resursų agentūros vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų eigą, dalyvius ir laimėtojus, jei tai neliečia ginkluotės ar karinės technikos įsigijimų.
„Autovici“ komentaro Delfi laukė savaitę, tačiau jis nebuvo pateiktas.
Kasčiūnas: nemanau, kad ministerijos gali turėti kontaktų su šita grupe
Apie tokius pirkimus kritiškai atsiliepė ir valdančiųjų atstovas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tikrai nemanau, kad valstybės įstaigos, ypač ministerijos, galėtų turėti kontaktų su šita įmonių grupe, kuri yra įtraukta į priešiškų Ukrainai įmonių sąrašą. Reikia turėti kažkokį imunitetą tokiems kontraktams. Čia jau yra namų darbai ministerijai“, – Delfi sakė L. Kasčiūnas.
Jis pridūrė, kad europinių sankcijų keliu eiti būtų sudėtinga, nes sankcionuojami yra ne ES, o Rusijos piliečiai.
„Kita kryptis – žiūrėti per viešuosius pirkimus. Manau, kad galimybė tokioms įmonėms dalyvauti Lietuvos viešuosiuose pirkimuose turėtų būti apribota. Tai faktas. Tą faktą reikia ryškinti įstatymiškai ar kitais būdais“, – pridūrė Seimo narys.
Jei „Vičiūnų grupė“ norėtų dalyvauti su strateginiais objektais susijusiuose viešuosiuose pirkimuose, pasak L. Kasčiūno, faktas, kad įmonė Ukrainoje yra įtraukta į karo rėmėjų sąrašą, turėtų būti priimamas kaip „rizikos faktorius“.
Delfi antradienį šia tema sulaukė ir pranešimo iš iniciatyvinės grupės „STOP prekybai rusijoje“, kuri skaičiavo, kad jog 104 valstybinės įmonės, įstaigos ar institucijos organizavo viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo „Autovici“. Tarp jų – Energijos skirstymo operatorius, Vilniaus miesto savivaldybė, kariuomenė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Jonavos ir Ukmergės rajono savivaldybės, policija.
„Yra sunku patikėti, kad tiesiogiai su pripažintais karo rėmėjais „Vičiūnai“ susijusi įmonė „Autovici“ pagrindinis pirkėjas yra ne kas kitas, o valstybinės įstaigos ar institucijos. Tai parodo labai aiškią spragą mūsų nacionalinio saugumo politikoje – kaip su karo rėmėjais tiesiogiai susijusi įmonė gali aptarnauti mūsų valstybines institucijas karo akivaizdoje, o ypač – Lietuvos kariuomenę? Lietuvos valstybė stipriai remia Ukrainos kovą prieš Rusiją, tačiau tokie tyrimai atskleidžia dalies mūsų įstaigų ar institucijų dviveidiškumą“ – teigė „STOP prekybai rusijoje“ savanoris Ignas Plunksnis.
„Transparency International“ Lietuvoje vadovė: suprantu, kad gyventojams gali kilti klausimų
„Transparency International“ skyriui Lietuvoje vadovaujanti Ingrida Kalinauskienė teigė, kad supranta, kodėl gyventojams, girdint šią istoriją, gali kilti įvairių klausimų.
„Žvelgiant iš šalies, visų pirma, norėtųsi geriau suprasti, kaip buvo organizuojami pirkimai ir kodėl buvo pasirinktas konkretus tiekėjas. Tikiu, kad viešojo sektoriaus institucijos pasirašydamos sutartis turėjo apsvarstyti galimas grėsmes bei su tuo susijusius klausimus“, – komentavo I. Kalinauskienė.
Ji akcentavo, kad vertinant rizikas viešuosiuose pirkimuose, ypač tokiose srityse kaip saugumas ir gynyba, svarbi tinkama prieiga prie duomenų.
„Apmaudu, kad ilgai laukta informacinė sistema „Saulė“, kuri tarp kitų aspektų turėjo padėti dar geriau ir anksčiau pastebėti taip vadinamas „raudonąsias vėliavėles“ viešuosiuose pirkimuose, šviesos neišvydo“, – teigė „Transparency International“ Lietuvoje vadovė.
Ekspertės teigimu, norėtųsi geriau suprasti, kokių veiksmų imsis Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos atsakingos institucijos, kad viešųjų pirkimų duomenis būtų galima matyti dar patogiau, geriau juos analizuoti bei užčiuopti galimas rizikas kiek įmanoma realiu laiku, o ne praėjus keleriems metams.
