„Lietuva yra talentingų žmonių šalis. Būtent jie garsina mūsų šalies vardą visame pasaulyje išsiskirdami kalbiniais gebėjimais, finansinėmis kompetencijomis, gera vadovavimo patirtimi. Tai yra Lietuvos verslo stiprybė ir galimybė išlaikyti konkurencingumą“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės vertinimu, stipriausia talentų konkurencingumo sritimi galime laikyti investicijas į talentus, kuri 2023 m. buvo nulemta karo Ukrainoje, dėl ko mūsų šalyje sparčiai augo tiek darbo jėga, tiek moterų dalis joje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kitų aspektų, tokių kaip švietimo finansavimas ar sveikatos apsaugos paslaugos, vertinimai nekyla. Tai leidžia manyti, jog švietimo ir sveikatos apsaugos politikos pasikeitimai galėtų labai prisidėti prie talentų auginimo ir Lietuvos konkurencingumo didėjimo“, – pažymi J. Kalendienė.
Talentų reitingo sudarymo metu organizuojamos Lietuvos įmonių vadovų apklausos duomenimis, Lietuvos darbdaviai vis prasčiau, lyginant su kitomis šalimis, vertina tiek vidurinį, tiek ir aukštąjį išsilavinimą. Taip pat silpniau vertinamos vadybinės lietuvių darbuotojų kompetencijos. Tačiau palankiau vertinamos finansinės kompetencijos, aukštesnio lygio vadovų kompetencijos bei kalbiniai gebėjimai. Bendrai, Lietuvos darbo jėgos kompetencijos vertinamos kaip vis geresnės (pakilome per 10 vietų), o pasaulio kontekste išlieka vidutinės (37 vieta iš 64).
Verta atkreipti dėmesį į IMD tyrėjų pastebėtą išvadą, jog po pandemijos įsigalėję nuotolinio ir hibridinio darbo modeliai yra daug patrauklesni bei labiau naudingi nei žalingi šalyse su aukštesne darbo jėgos kvalifikacija bei didesniu moterų aktyvumo darbo rinkoje. Šiais abiem aspektais pasižymi ir Lietuva.
J. Kalendienės vertinimu, sparčiausiai auga Lietuvos darbo jėgos patrauklumas. „Pagal jį per 5 metus šalis pakilo iš 35 iki 27 vietą. Mažėjant kvalifikuotos darbo jėgos emigracijai, kas buvo šalies silpniausia vieta, išlaikant gerą gyvenimo kokybės bei pragyvenimo kaštų balansą, įgyvendinant patrauklias talentų pritraukimo ir išlaikymo programas ne tik šalies, bet ir įmonių lygiu matome, kad ne tik išlaikome aukštą darbuotojų motyvaciją, bet ir pritraukiame kvalifikuotą darbo jėgą iš kitų šalių“, - komentuoja J.Kalendienė.
Jos teigimu, nors dėl šiais 2023 m. nuosaikesnio ekonomikos augimo, įtampa darbo rinkoje Lietuvoje šiek tiek sumažėjo, tačiau grįžus prie įprastų ekonomikos augimo tempų darbuotojų, o ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų klausimas vėl taps vienu svarbiausių. „Todėl talentų ugdymo, jų pritraukimo ir išlaikymo politikos yra labai svarbios ne tik siekiant pritraukti užsienio investuotojus, bet, visų pirma, padedant išlaikyti mūsų šalies įmonių tarptautinį konkurencingumą“, – pažymi J. Kalendienė.
2023 m. Lietuva tarp Baltijos šalių pasauliniame talentų reitinge užima vieną iš aukščiausių pozicijų ir išlaiko augimą – per metus pakilo 3 pozicijomis į 23 vietą. Aukštesnę poziciją nei Lietuva Baltijos šalių regione užima tik Estija – ji 2023 m. savo pozicijos nepakeitė ir išliko 17 vietoje. Kaimyninė Latvija krito 12 pozicijų žemyn į 39 vietą, o Lenkija užkopė per 6 pozicijas aukštyn į 44 vietą iš 64 pasaulio šalių.
