Delfi trumpai
Spalio 31 d. J. Narkevičius netikėtai atleido „Lietuvos pašto“ valdybą. Šio sprendimo jis deramai nepaaiškino.
Sklinda kalbos, kad toks pat likimas laukia „Kelių priežiūros“ ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybų.
Pats J. Narkevičius tokių kalbų nei patvirtina, nei paneigia.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas jau pusę metų neturi vadovo, ministras naujo ieškoti neskuba.
Ekspertai sako, kad tokie veiksmai neatitinka gerosios įmonių valdymo praktikos bei galimai pažeidžia mūsų įsipareigojimus prieš EBPO.

Sklando kalbos

„Mano klausimas yra labai konkretus, aš ruošiausi šiam posėdžiui ir gavau tokios informacijos, galbūt jūs ją paneigsite, galbūt ne, kad rengiamasi taip pat atšaukti „Kelių priežiūros“ ir LG įmonių valdybas ir kad toks įsakymas jau rengiamas arba jau yra ant jūsų stalo.

Ar po savaitės neatsitiks panašus atvejis ir su šiomis įmonėmis?“, – praėjusią savaitę vykusiame Ekonomikos komiteto posėdyje, skirtame išsiaiškinti „Lietuvos pašto“ valdybos narių atleidimo priežastis, ministro klausė Seimo narys Bronislovas Matelis.

Pats ministras, vykusiame posėdyje vangiai atsakinėjęs į klausimus, į šį paklausimą atsakė mįslingai.

„Vyksta darbinis procesas, vyksta situacijos vertinimas, stengiamasi spręsti klausimus, ir tai yra vienas iš to proceso dalių.

Aš nei patvirtinu, nei paneigiu“, – tada tikino jis.

Jaroslavas Narkevičius

Platesnio komentaro dėl galimai turimos informacijos dėl dar dviejų įmonių valdybų atleidimo DELFI susisiekė su B. Mateliu, o šis patikino, kad tokia informacija atėjusi iš pačios Susisiekimo ministerijos.

„Aš iš Susisiekimo ministerijos gavau informaciją, tai sakau oficialiai, kad yra rengiamasi atleisti ir kitų dviejų (LG ir „Kelių priežiūra“ – red. past.) valdybas.

Aš čia matau arba verslo, arba asmeninį interesą (ministro – red. past.). Tas įsakymas (dėl dar dviejų valdybų atleidimo – red. past.) yra ruošiamas vos dviejų žmonių, patarėjų, o gal ir tokių „patarėjų“, kurie dirba už ministerijos ribų“, – atvirai ir be užuolankų gauta informacija dalijosi B. Matelis.

Bronislovas Matelis

Ministras: ant stalo atleidimo dokumentų neturiu

Kokie ministro planai dėl LG ir „Kelių priežiūros“, DELFI dar kartą pasiteiravo ir paties ministro.

„Su kiekviena įmone ir valdyba ar aš, ar mūsų kolegos iš ministerijos bendrauja vykstant darbui. Vyksta darbinis procesas, sprendžiamos problemos, džiaugiamės pasiekimais.

O jeigu reiktų pakomentuoti atsakymą į klausimą (užduotą Ekonomikos komiteto posėdyje – red. past.), tai niekada negalima sakyti „niekada“, nes vyksta procesas“, – paklaustas apie planus dėl LG ir „Kelių priežiūros“ valdybos galimo atleidimo sakė jis bei paaiškino, kad kalbėdamas apie darbinius procesus mintyje turi ne specialius vertinimus, o įprastą įmonių veiklos priežiūrą.

Dar kartą perklausus, kokie yra ministro ketinimai dėl minėtų įmonių ir ar tai – tik gandai, J. Narkevičius nuo atsakymo išsisuko.

„Na, sakyčiau, ar gandai, ar ne, aš nepaneigčiau ir nepatvirtinčiau. Sakyčiau, kad yra darbo eiga ir kiekvienas turi dirbti savo darbą. Aš negaliu tvirtinti, kad iki kadencijos ar iki darbo pabaigos nebus priimti vieni ar kiti sprendimai, bet galiu patvirtinti, kad išankstinio nusistatymo nėra, bet yra iššūkiai, kurie turi būti sprendžiami“, – teigė jis.

Taip pat DELFI J. Narkevičiaus pasiteiravo, ar minėtoms įmonėms ministras turi priekaištų, tačiau ir nuo jų veiklos vertinimo J. Narkevičius susilaikė.

„Kadangi tai yra darbinis procesas, vertinimo nenorėčiau nei tokio, nei tokio, nes tai būtų neobjektyvu, o gal ir subjektyvu. Ne esmė – vertinimas, esmė – kaip vyksta darbas ir iš to darbo proceso atsiranda vienas ar kitas sprendimas“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar ant jo stalo šiandien guli dokumentai su LG ir „Kelių priežiūros“ įmonės valdybos atstatydinimu, ministras tai paneigė.

„Ant mano stalo? Ant mano stalo tokių nėra. Šiandien žiūrėjau, kad ant stalo yra kitų (dokumentų – red. past.), bet šitų nemačiau“, – juokėsi jis bei prasitarė, kad dar praėjusią savaitę, penktadienį, buvo susitikęs su LG direktoriumi pokalbio.

„Mes susitinkame kiekvieną savaitę. Vakar susitikau su profesinių sąjungų atstovais, yra tam tikrų iššūkių, pastebėjimų, bet tai – darbo procesas, jų yra visada. Anksčiau buvau susitikęs ir su „Kelių priežiūros“ profesine sąjunga“, – tikino jis.

Įmonės trauko pečiais

Pasiteiravus, ką apie sklandančias kalbas dėl dar dviejų valdybų pasitraukimo mano pačios „Kelių priežiūros“ ir LG įmonės, abi teigė jokios informacijos neturinčios.

„Šiuo klausimu jokia oficiali informacija iš akcininko mūsų nepasiekė“, – buvo teigiama „Kelių priežiūros“ atsiųstuose atsakymuose.

Panašų atsakymą DELFI pateikė ir LG komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.

„Mes neturime jokios informacijos ir nesame sulaukę jokių priekaištų dėl LG veiklos. Bendrovės vadovas yra susitikęs ir ne kartą bendravęs su ministru, kalbėjo apie įgyvendinamus projektus, aptarė prioritetus ir tuose susitikimuose vyravo draugiška aplinka“, – sakė jis ir dar kartą patikino, kad jokių nesutarimų su ministru, ministerija ar priekaištų dėl veiklos vykdymo nebuvo, o daugiau informacijos bendrovė neturinti.

DELFI taip pat susisiekė su LG valdybos pirmininku Romu Švedu, tačiau jis atsisakė komentuoti sklandančius gandus.

Dar viena įdomi detalė ta, kad, nors konkurso nugalėtojai dar nėra aiškūs, Susisiekimo ministerija nuo rugsėjo mėnesio vykdo geležinkelių elektrifikacijos nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos ruožo pirkimo konkurso auditą. DELFI šaltinių teigimu, toks auditas gali būti panaudotas kaip pretekstas paklibinti ir LG valdybos kėdes.

Pats ministras tikino, kad elektrifikacijos konkurso auditas yra sudarytas iš dviejų dalių, pirmoji jau baigėsi, o dabar laukiama auditorių išvadų. Kaip pasakojo, buvo vertinama konkurso organizavimo eiga, pagrįstumas ir būdas.

Kas sužinota audito metu, J. Narkevičius teigė atskleisti ir komentuoti negalintis, nes procesai dar nėra baigti.

Masiulis: tai būtų paskutinis nomenklatūros žygis

Susisiekimo ministerija spalio 31-ąją netikėtai nutarė atleisti dabartinius valstybės valdomos įmonės „Lietuvos paštas“ valdybos narius ir suformuoti naują valdybą. Pirminėje žinutėje buvo nurodyta, kad valdyba atleidžiama siekiant glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio bendrovės įsiklausymo į visuomenės poreikius. Vėliau J. Narkevičius žiniasklaidai teigė, kad sprendimui atšaukti valdybą įtakos turėjo Lietuvos pašto spendimas parduoti Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos centrinių paštų pastatus.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis DELFI teigia nematantis objektyvių priežasčių, kodėl Lietuvos pašto valdyba turėjo būti atleista. Pastatų pardavimo procesas tikrai nebuvo naujiena, apie tai jau anksčiau žinojo visas ministrų kabinetas.

Rokas Masiulis

„Tiek valdyba, tiek vadovė dirbo efektyviai ir įmonę tvarkė bei skaidrino. Juk net ne vieną bylą iškėlė tiems, kas grobstė Lietuvos paštą prieš tai. Dėl skaidrumo, dėl sąžiningumo net kalbos nėra. Kaip suprantu, dabar bandoma sakyti, kad buvo konfliktas dėl pastatų pardavimo. Bet juk to pastato nepuolė parduoti taip drastiškai. Su Vyriausybe buvo kalbėta. Juk su pašto vadove ir ministrų pasitarime esame buvę, diskutavę. (…) Nelaikyčiau to konflikto dėl pastatų, nes ir pašto vadovybė visada ieškojo išeities iš šitos situacijos, tikrai socialiai jautriai žiūrėjo.

Yra ta hierarchija: ministras tikrai nesikiša į kasdienę veiklą, bet svarbiais klausimais tiek vadovė, tiek valdybos pirmininkas informuodavo apie savo planus. Tai mes dėl tų pastatų diskutuodavome. Irgi laikiausi nuomonės, kad pirmiausia reikia išnaudoti visas galimybes, jog kultūrinė ir socialinė paskirtis būtų išsaugota, bet kilo klausimas, kas turėtų tuos dalykus finansuoti. Pirmiausia kalba ėjo apie Kauno paštą, jo architektūrinę svarbą. Ir paštas ieškojo variantų, kaip išsaugoti“, – DELFI kalbėjo R. Masiulis ir pridūrė, kad visa situacija atrodo chaotiškai.

Kaip jis pastebėjo, pats ministras Narkevičius Ekonomikos komiteto posėdyje patvirtino, kad valdyba dirbo gerai.

„Tai dar labiau komplikuoja situaciją. Jeigu dirbo gerai, tai kam tada keisti. Visoje šioje istorijoje blogiausia, kad nebuvo aiškiai, sklandžiai įvardytos priežastys. Aišku, ministras turi prerogatyvą – jis bet ką gali atleisti, bet jei bet ką dėl bet ko atleidinėsi, kelsi chaosą. Čia tikrai yra chaoso elementų“, – pastebėjo R. Masiulis.

Aš viliuosi, kad vis dėlto tai tik gandai, nes kitu atveju nežinau, kokį čia pasiaiškinimą surasti. Jeigu tai būtų negandai, tai aš jau pavadinčiau paskutiniu nomenklatūros žygiu.
Rokas Masiulis

Jis patvirtino, kad girdėjo kalbų apie tai, jog panašus likimas gali ištikti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Kelių priežiūros“ valdybas.

„Šituos gandus aš girdėjau. Dėl „Kelių priežiūros“ reikėtų patikrinti, bet „Kelių priežiūros“ valdyba net kažkokią komunikaciją iš ministerijos gavusi dėl atleidimo. O paskui – ir geležinkelių eilė. Dabar eina kalba apie tai, kad būtų surasta kokia nors priežastis, kodėl galima juos atleisti.

Aš viliuosi, kad vis dėlto tai – tik gandai, nes kitu atveju nežinau, kokį čia pasiaiškinimą galima surasti. Jeigu tai būtų ne gandai, tai aš jau pavadinčiau paskutiniu nomenklatūros žygiu“, – komentuoja R. Masiulis.

Jis įsitikinęs, kad objektyvių rimtų priežasčių atleisti šias valdybas taip pat nėra.

„Abi bendrovės valė korupciją, tvarkė ir kėlė bylas tiems, kas prieš tai buvo iš nomenklatūros prisidirbę. Tai nežinau. Už bet ką galima atleisti ir neaiškinti, tokią teisę turi. Tik ar tai objektyvu, ar veda mūsų valstybę į priekį? Tokie chaotiški veiksmai gali atsisukti prieš pačią valstybę. Tai nėra vienos įmonės klausimas, bet mūsų reputacija šiuo atveju. Pakeitimų gali būti, bet jie aiškiai turi būti iškomunikuoti. Su paštu kažkaip nevykusiai, nepasiruošus, chaotiškai buvo padaryta“, – sako buvęs susisiekimo ministras.

Tai tas korporatyvinio valdymo namas, kurį taip sunkiai statėme, skaidrinome – tikrai dabar yra tam tikras pavojus.
Rokas Masiulis

Jis atkreipė dėmesį, kad yra laužomas duotas pažadas EBPO.

„Svarbiausias dalykas, kad Lietuva labai sunkiai gydėsi iš to valdininkų kišimosi į valstybės įmones. Mes stodami į EBPO pažadėjome, garantavome, kad bus dauguma nepriklausomų narių. Kad jiems tikrai bus sudarytos sąlygos nepriklausomai dirbti. Ką EBPO pasakys? Jie parodys pirštu, sakys, pažiūrėkite, pažadėjote vieną, o darote kitą. Tai tas korporatyvinio valdymo namas, kurį taip sunkiai statėme, skaidrinome, – tikrai dabar yra tam tikras pavojus“, – mano R. Masiulis.

Lietuvos pašto valdybos pirmininkas: jokių užuominų dėl atleidimo nebuvo

Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas DELFI pasakojo, kad prieš spalio 31 dieną pasirodžiusią žinutę dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo buvo tik vienas susitikimas su Susisiekimo ministru. N. Datkūno teigimu, susitikimo metu net nebuvo jokių užuominų, kad valdyba gali būti atleista.

„Spalio 24 d. įvyko susitikimas su ministru – pastebėjimų, rekomendacijų buvo išsakyta, bet esminių pastabų valdybai nebuvo. Tuo metu, kai vyko tas susitikimas, jau buvo paskelbtas ir vieno iš pastatų aukcionas. Tą pačią dieną paskelbtas kito pastato aukcionas. Apie tai mes iš esmės net nekalbėjome. Daugiau kalbėjome apie projektus, kas svarbu, kas ne. Esminių pastabų negavome. Gavome rekomendacijų, kaip pastiprinti komunikaciją, ir aptarėme tai vėliau su vadovybe“, – teigia N. Datkūnas.

Lietuvos pašto valdybos pirmininkas DELFI patikina, kad susitikimo metu buvo kalbėta tik apie tai, kaip komunikuoti apie pastatų pardavimą, kaip tuos pastatus įveiklinti.

„Bet, kad sakytų šiukštu neparduokit, tai taip nebuvo“, – patikina N. Datkūnas.

Tad spalio 31 dieną pasirodžiusi žinia apie atleidimą buvo staigmena visai valdybai.

Pašto skyrius Pilaitėje

„Formaliai mes netgi nesame gavę naujo akcininko lūkesčių laiško. Akcininko atstovas (Susisiekimo ministras) paprastai valdybai parašo akcininko lūkesčių laišką. Viskas, ką valdyba darė iki tol, buvo pagrįsta tuo lūkesčių laišku, kuri buvome gavę prieš beveik 2 metus. Ir ankstesni akcininko atstovai būdavo reguliariai informuojami apie reikšmingus įvykius, be to, susitikimų metu vadovybė bendraudavo tiesiogiai.

Bendradarbiaujant turi vykti reguliarūs susitikimai, o tai tik prasidėjo – mes pirmą kartą susitikome su akcininku spalio 23 d. Manau, kad apie nebendradarbiavimą, visuomenės lūkesčius dar anksti kalbėti, nes mes neturime oficialios akcininko pozicijos. Kol kas girdėjome jas tik viešai išsakytas. Mano manymu, turi būti tiesioginis dialogas, bendradarbiavimas ir tikiu, kad galima tai padaryti“, – teigė N. Datkūnas.

Jis primena, kad nepriklausomi nariai visų pirma turi siekti naudos įmonei. O įmonė iš pradžių buvo nustekenta, ilgus metus dirbo nuostolingai. N. Datkūnas vardija, kad buvo atnaujintas mobilaus laiškininko projektas, statomas modernus logistikos centras su išmaniąja skirstymo sistema.

Ar akcininko veiksmai teisėti atleisti valdybą? Be abejo jis turi tokią teisę. Ar jie teisingi, pagrįsti? Man atrodo diskusija apie tai ir vyksta.
Nerijus Datkūnas

N. Datkūnas patvirtino, kad per šį laikotarpį buvo susitikęs su keliais žmonėmis iš ministerijos, tačiau formalių paaiškinimų nėra, yra tik keletas pokalbių. Su ministru kol kas taip pat dar nesusitikta. Paskutinė žinia iš Susisiekimo ministerijos buvo ta, kad vis dėlto valdyba turėtų dirbti iki gruodžio 31 dienos.

„Reikėtų išsiaiškinti, koks valdybos statusas. Iš žiniasklaidos girdėjau, kad ir teisinių niuansų iškyla. Jeigu atvirai, man ir pačiam nelabai aiškus mano teisinis statusas. (…) Kol kas nesame susitikę su ministru (per šį laikotarpį – DELFI), manau, kad tas susitikimas kažkokiu būdu turėtų įvykti ir reikėtų išsiaiškinti dabartinio akcininko lūkesčius: ar jie yra nauji, ar nėra, juos reikia formaliai išdėstyti.
Esu atviras susitikimams, konstruktyviam bendradarbiavimui su esamu akcininku ir tiesiog laukiu, kada tai įvyks“, – teigia jis.

N. Datkūnas pridėjo, kad diskusija lieka dėl to, ar sprendimas atleisti valdybą yra pagrįstas.

„Ar akcininko veiksmai teisėti atleisti valdybą? Be abejo, jis turi tokią teisę. Ar jie teisingi, pagrįsti? Man atrodo, diskusija apie tai ir vyksta. Ar tai atitinka gerąją bendrovių valdysenos praktiką, ar ne. Tarp valdybos ir akcininko turi vykti glaudus bendradarbiavimas, pagrįstas ne žodine teise“, – sako jis.

Naujo Klaipėdos uosto vadovo ieškoti neskubama

Sumišimo netrūksta ir kitoje strateginėje įmonėje – Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Jau daugiau nei pusmetį ši įmonė neturi vadovo.

Spalio 16 dieną BNS rašė, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius neskubės skelbti naujo Klaipėdos uosto vadovo konkurso. Naujo vadovo planuojama ieškoti tik po valstybės įmonės pertvarkos į akcinę bendrovę. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pertvarką į akcinę bendrovę dar turėtų patvirtinti Seimas.

„Verslo žinios“ pastebėjo, kad paieškos gali nusitęsti iki šios valdžios kadencijos pabaigos.

„Stebint tokį gumos tempimą, kirba mintis, kad paieškos nusitęs iki šios valdžios kadencijos pabaigos, idant finišo tiesiojoje į strateginės įmonės vadovo kėdę sėstų „savas“ žmogus, – visam kitos kadencijos laikotarpiui. Uoste dirbančių įmonių atstovai stebisi tokiu ministerijos delsimu. Vidmantas Dambrauskas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, VŽ sakė, kad tai jau atsiliepia ir dar atsilieps ilgalaikei uosto perspektyvai: laukia uosto gilinimo, uosto vartų platinimo ir dar daug kitų darbų, o uosto vadovo vis nėra – laikinasis tokių užduočių imtis negali, vadinasi, prarandamas laikas“, – rašoma „Verslo žinių“ redakcijos nuomonės tekste.

Klaipėdos uostas M. Milinio nuotr.
DELFI pasiteiravus R. Masiulio nuomonės, šis atsakė, kad keista, jog neieškomas naujasis vadovas, nes būtent jis ir turėtų padėti įgyvendinti pertvarką.

„Mano rekomendacija nuo pat pradžios buvo, jau prieš išeidamas sakiau, kad reikia kuo greičiau vadovo ieškoti, nes tokia svarbi įmonė privalo turėti nuolatinį vadovą. Argumentas, kad pirma reikia atlikti pertvarką, – tai vadovas ir turi daryti pertvarką. Turi būti šeimininkas, kuris pertvarko ir susitvarko taip, kaip toliau valdyti jam būtų protingiausia ir geriausia. Šitas argumentas neveikia. Priešingai, jis kaip tik pasako, kad reikia. Jeigu nori daryti pertvarką. Taigi pirma reikia rasti vadovą, kuris tą padarytų“, – sako R. Masiulis.

DELFI primena, kad ši strateginė įmonė vadovo neturi nuo kovo mėnesio, kai iš pareigų buvo atleistas Arvydas Vaitkus, buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui suabejojus, ar uosto vadovas liktų nešališkas įmonių, parėmusių jį per savivaldos ir Klaipėdos mero rinkimus, atžvilgiu. Teismas vėliau nusprendė, kad A. Vaitkus buvo atleistas teisėtai.

Tiesa, pareigas pradėjus eiti ministrui J. Narkevičiui pokyčių jau sulaukė ir dar viena įmonė. Rugsėjo viduryje buvo pranešta, kad iš pareigų atleistas Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdybos pirmininkas Egidijus Vaišvilas. Tuomet jis tik pranešė, kad iš valstybės valdomos įmonės „Kelių priežiūra“ ir Registrų centro valdybų trauktis neplanuoja.

DELFI susisiekė su E. Vaišvila, tačiau atleidimo faktą plačiau komentuoti atsisakė.

Primename, kad J. Narkevičius pareigas pradėjo eiti rugpjūčio pabaigoje.

Ekspertas: tokia praktika prieštarauja EBPO standartams

Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius komentuodamas Lietuvos pašto valdybos atleidimą pirmiausia pastebėjo, kad tokia praktika yra bloga ir prieštarauja gerosios valdysenos standartams, tarp jų – ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare Lietuva tapo pernai, gairėms.

„Jei valdyba būtų padariusi kokių nors veiklos klaidų, kurios tapo pagrindu ją atleisti, šios klaidos turėjo būti įvardytos kartu su pranešimu apie atleidimą, kad visuomenė galėtų būti tikra, jog priežastys – objektyvios ir nesusijusios su politikų noru kištis į įmonės veiklą. Bet kokie konkretūs priekaištai taip pat suteiktų galimybę valdybai į juos atsakyti.

Tačiau šiandien žiniasklaidoje cituojamas ministras sako, kad pretenzijų valdybai neturi“, – pastebi R. Ambrazevičius.

Jis komentuoja, kad privačiame sektoriuje visa valdyba atleidžiama tik išskirtiniais atvejais, jei dėl akivaizdžių ir esminių savo veiklos klaidų praranda akcininko pasitikėjimą. Lietuvos valstybės kontroliuojamų įmonių (VKĮ) atveju, akcininko funkciją įgyvendina įvairios ministerijos, kurios bendrovės valdybai turi suformuoti lūkesčių laišką. Jame apibrėžiamos pagrindinės įmonės veiklos kryptys. Būtent, kai jų nesilaikoma, tai būtų objektyvi priežastis atleisti.

„Tarkime, kad tam tikros įmonės paskirtis yra tiesti kelius ir nustatomi principai – skaidrumas, inovatyvumas. Toks lūkesčių laiškas turi būti formuojamas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir negali būti nuolat kaitaliojamas pagal trumpalaikius politinius interesus. Jis tampa valdybos formuojamos strategijos pagrindu.

Žvelgiant objektyviai, atleidimo priežastis galėtų būti, jei valdyba iš esmės nepaiso lūkesčių laiško. Tęsiant ankstesnįjį pavyzdį, be kelių tiesimo, pradeda investuoti į biurų pastatus. Ar negeba jo įgyvendinti, pavyzdžiui, keliai tiesiami neefektyviai, bendrovėje neužkardoma korupcija ir taip toliau.

Bet kuriuo atveju, labai svarbu prisiminti, kad plačiąja prasme VKĮ akcininkai yra visi valstybės piliečiai, tad jiems turėtų būti viešai ir aiškiai pasakyta, kas lėmė sprendimą atleisti valdybą, kad nekiltų jokių abejonių, jog tai buvo objektyvios priežastys, o ne kokie nors kurios nors politinės grupės interesai“, – pabrėžia R. Ambrazevičius.

Jis neabejoja, kad valdybos atleidimas turi įtakos ir įmonės stabilumui.

„Valdyba bendrovėje atlieka esmines funkcijas. VKĮ atveju, nepriklausoma valdyba taip pat saugo įmonę nuo nepagrįsto, savanaudiško politinio kišimosi. Jei kalbame apie atvejus, kai be paaiškinamų priežasčių atleidžiama nepriklausoma VKĮ valdyba, tai turi neigiamą liekamąjį poveikį, nes kelia abejonių dėl bendro politinio požiūrio ir niekaip neskatina nepriklausomų profesionalų kandidatuoti į valdybų narius, kad jie savo žiniomis ir patirtimi padėtų užtikrinti VKĮ veiklos sėkmę“, – paaiškina R. Ambrazevičius.

R. Ambrazevičius taip pat informuoja, kokie pagrindiniai reikalavimai turėtų būti keliami valdyboms.

„Tarp pačių svarbiausių valdybos funkcijų – įmonės strategijos formavimas, susijusių rizikų valdymo priežiūra, įmonės vadovybės tikslų nustatymas bei jų įgyvendinimo kontrolė. Būtent valdyba užtikrina ilgesnę įmonės veiklos perspektyvą ir prižiūri, kad bendrovė veiktų efektyviai ir tvariai.

Visoms šioms funkcijoms atlikti, be abejo, reikia puikios kvalifikacijos profesionalų, turinčių kompetencijų reikiamose srityse.

Jei kalbame apie valdybas valstybės kontroliuojamose įmonėse, tai itin svarbus ir valdybos narių nepriklausomumas – nepriklausomi profesionalai sudaro tam tikrą politinių užgaidų nepraleidžiantį sluoksnį tarp politikų, kurie galėtų norėti apeiti taisykles ir pasinaudoti įmonės ištekliais savanaudiškais tikslais, ir pačios įmonės, kuri turi siekti savo veiklos tikslų ir kurti naudą visai visuomenei“, – įmonių valdybos reikšmę paaiškina „Baltic Institute of Corporate Governance“ vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (343)