Juntamas sezoninių darbuotojų trūkumas
„Tikrai yra tragiška situacija, tikrai trūksta žmonių. Sakykime, turime pakankamai klientų, kad jie užsėstų visą restoraną, bet neturime pakankamai kolektyvo, kad galėtume visus juos aptarnauti“, – dalijosi „HBH Vilnius“ vadovė Aida Čepukaitė.
Viešbučių ir restoranų asociacija pripažįsta, kad darbuotojų trūkumas – nuolatinė problema, tačiau tikina, kad keli pastarieji metai buvo išskirtinai sunkūs.
„Kažkaip žmonės nebenori dirbti ir daugiausiai kalbu apie jaunimą. Nėra tokios atsakomybės, nėra lojalumo įmonei, žiūri visi, kad kuo lengviau prasisukti“, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Vilniuje ir pajūryje esantis šeimos restoranų tinklas pastebi, kad sostinėje didžiausia problema – sezoniniai darbuotojai, mat vyresni ieško pastovaus darbo, o jaunesni – užsiprašo neadekvačiai didelės algos.
„Jaunimas dažnai prasilenkia su realybe, ką reiškia jų pirmas darbas ir kiek už tai turėtų būti mokama. Kadangi socialiniuose tinkluose yra labai daug neva turtingų žmonių ir visi čia labai gerai gyvena, automatiškai, ir jie nori taip gyventi. Tai yra suprantama“, – teigė A. Čepukaitė.
Pajūris klesti
Dalis jaunimo vasaros darbo ieško Lietuvos kurortuose, tad, jeigu šalies didmiesčiams vasara yra iššūkis, tai pajūris – klesti.
„Yra iš Plungės, yra iš Gargždų, iš Skuodo ir iš Palangos, ir kasmet atvažiuoja“, – dalijosi „Bulvinukės“ savininkė Vita Gadeikienė.
Kaunietė Giedrė Palangoje dirba padavėjos darbą. Atskleidė, kas lėmė jos pasirinkimą.
„Atvažiavau, nes gavau gerą pasiūlymą, galvojau, padirbsiu Palangoje, pabūsiu prie jūros ir linksmai dar laiką praleisiu“, – pasakojo ji.
Savo patirtimi dalijosi ir Palangoje dirbanti būsima abiturientė Ugnė.
„Kadangi mano mama pažįstama su šeimininke ir šeimininkė pasakė, kad trūksta darbuotojos, padavėjos, tai pasiūlė man. Iš tikrųjų, man labai patinka čia kol kas“, – teigė mergina.
Atlyginimai pajūryje – taip pat dosnesni, tad privilioti darbuotojus kur kas lengviau, tačiau barmenės Erikos teigimu, atlyginimas priklauso ir nuo to, kokius tikslus sau išsikeli.
„Kiek dirbsi – tiek užsidirbsi. Čia jau priklauso nuo tavęs, nuo tavo pastangų, kiek tu parduosi, ką parduosi, kaip parduosi“, – teigė mergina.
Kviečiami dirbti užsieniečiai
Itin aukštos algos nereikalaujančių darbuotojų nerandantiems restoranams belieka vienintelė išeitis – užsieniečiai.
„Su labai nepalankia Ukrainoje esančia situacija gaunasi taip, kad mes kažkokią tai naudą gauname, nes žmonės neturi ką daryti ir jie važiuoja uždarbiauti, tam, kad galėtų siųsti pinigus saviškiams“, – teigė „HBH Vilnius“ vadovė A. Čepukaitė.
Nors sąlygos priimti į darbą užsieniečius palankios, noras įdarbinti lietuvius neišblėsta.
„Jeigu seniau užtrukdavo, pavyzdžiui, iš Kirgizijos atsivežti šešis mėnesius darbuotoją ar septynis, tai dabar galima tą daryti per tris mėnesius, bet, aišku, nesinori nei iš Kazachstano, nei iš Kirgizijos, nes, be abejo, mes norėtume lietuvius imti į darbą“, – dalijosi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje skaičiuojama kiek daugiau nei 144 tūkstančiai bedarbių – tai puse procento mažiau nei užfiksuota prieš metus.
Visą reportažą galite žiūrėti LNK:
