Jei iki 2023 metų savarankiškai veiklą pagal pažymą vykdantis, individualią įmonę ar mažąją bendriją turintis žmogus mokėdavo „Sodros“ įmokas nuo didesnės sumos nei vėliau pajamų deklaracijoje nurodydavo uždirbęs, institucijų dėmesio tai nesulaukdavo.
Šios įmokos svarbios, nes jas mokant gyventojas kaupia stažą. Vieni stažo metai įgyjami, kai per metus sumokama įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų.
Tačiau 2023 metų sausį „Sodra“ pakeitė taisykles ir numatė, kad suma, nuo kurios mokėtos įmokos, negali skirtis nuo tos, kurią vėliau gyventojas deklaruoja uždirbęs. Kitu atveju „Sodra“ grąžins jo sumokėtas permokas, o viešojoje erdvėje kilo diskusijų, kaip tai gali paveikti šių žmonių stažą.
Tai itin aktualu šiuo metu, gyventojams deklaruojant pajamas už praėjusius metus.
Pakeitė taisykles, bet to niekas nepastebėjo
Visgi pasikeitimas iki šiol didesnio dėmesio nesulaukė, apie jį nebuvo plačiai kalbama iki vasario pabaigos, kai LBAA atstovai konferencijos metu apie tai išgirdo iš „Sodros“ atstovų.
Anot D. Čibirienės, anksčiau „Sodra“ konsultuodama sau darbo vietas susikūrusius gyventojus informuodavo, kad galima mokėti savanoriško draudimo įmokas nuo didesnės sumos nei buvo uždirbta ar net tada, kai jų apskritai nebuvo gauta.
„Sodra“ aktyviai konsultavo, kad savanoriškas draudimas yra ir nebuvo nė vienos konsultacijos, kad yra kitaip. 2024 metų vasario 27 dieną LBAA konferencijos metu „Sodros“ atstovai pasakė, kad savanoriško draudimo niekada nebuvo ir mes neužskaitysime įmokų, jei jos buvo paskaičiuotos savanoriškai, o ne nuo apmokestinamų pajamų, kurios turėjo būti pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)“, – Delfi sakė D. Čibirienė.
Tiesa, pasak pašnekovės, įstatymuose savanoriško draudimosi galimybė nėra įrašyta, tačiau de facto ji egzistavo.
„Pavyzdžiui, verslo liudijimų turėtojai, kurie negavo pajamų iš savo veiklos, bet nusprendė draustis savanoriškai, draudimą turi. Jie, sumokėję „Sodrai“ įmokas, įgyja vienerių metų stažą, kurį sumoka nuo 12 MMA, bet jei įmokas sumoka individualiai dirbantys, individualią įmonę ar mažąją bendriją turintys žmonės, jie stažo už 2023 metus negaus, nes „Sodra“ jo neužskaitys.
„Sodra“ jį užskaitytų tik tokiu atveju, jei šitie asmenys, kurie norėjo stažo, buvo deklaravę VMI apmokestinamąsias pajamas, nuo kurių yra skaičiuojamos „Sodros“ įmokos“, – dėstė buhalterių atstovė.
Anot jos, šiuo atveju žmonių lūkesčiai nesutampa su „Sodros“ politika, o šios trys asmenų grupės yra diskriminuojamos.
D. Čibirienės skaičiavimais, situaciją apsunkina ir tai, kad norint įgauti vienerių metų stažą, mažoji bendrija turėtų uždirbti 24 tūkst. eurų pelno per metus.
„Ten „Sodros“ įmokų bazė yra 50 proc., dėl to reikia išmokėti 24 minimalias algas, pelnas turi siekti 24 tūkst. eurų, o apyvarta tokiu atveju turi viršyti 100 tūkst. eurų. Dideliuose miestuose gal tai ir yra įmanoma, bet daug mažųjų bendrijų generuoja mažas pajamas.
Jie nėra vagys, tiesiog mažai uždirba. Jiems nesiseka, vadinasi, jie neuždirbs stažo, bus socialiai pažeidžiami, o nesukaupę bent 15 metų stažo negaus jokios pensijos“, – svarstė ekspertė.
Galėjo rinktis, kokio dydžio įmokas mokėti
Ankstesniais metais, kaip pastebėjo pašnekovė, šių trijų verslo formų atstovai galėjo rinktis, nuo kokios sumos mokėti įmokas. Tarkime, jei mokėjo nuo pusės minimalios algos, įgydavo pusės metų stažą, tačiau jei žmogus nieko neuždirbo vienais metais, vėliau negalėjo mokėti įmokų nuo dvigubai didesnės sumos tam, kad kompensuotų prarastus metus.
Be kita ko, D. Čibirienė prisiminė, kad iki 2017 metų mažųjų bendrijų ir individualių įmonių savininkams bei mažųjų bendrijų nariams buvo privaloma mokėti įmokas „Sodrai“, nesvarbu, ar jie uždirbo pajamų, ar ne, tačiau kilus nepasitenkinimui, kad verslo pradžia dažnai yra sudėtinga ir įmokas mokėti nėra lengva, to buvo atsisakyta.
„Buvo formuluojama, kad privalomas draudimas naikinamas ir paliekamas savanoriškas. Tačiau nei LBAA, nei kiti neužčiuopė, jog jis buvo išbrauktas iš įstatymo, nors „Sodra“ faktiškai stažą užskaitydavo. Taip buvo nuo 2018 iki 2022 metų“, – vardijo ji.
LBAA prezidentė taip pat pridūrė, kad pastebėjus neatitikimus tarp uždirbtų sumų ir tų, nuo kurių mokėtos įmokos, tokie gyventojai galėtų netekti ir anksčiau gautų motinystės, ligos išmokų.
„Sodra“: savanoriško draudimo nėra nuo 2017 metų
„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič Delfi komentavo, kad minėti gyventojai gali pasirinkti – mokėti įmokas „Sodrai“ kartą per metus ar kiekvieną mėnesį.
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI, nurodė ji. Pasirinkę šį variantą žmonės įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas.
„Pavyzdžiui, žmogus susirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis kreipėsi dėl ligos išmokos šių metų kovą. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį. Taip yra dėl to, kad tik 2025 metais, kai žmogus deklaruos pajamas už visus 2024 metus, „Sodra“ galės įvertinti, ar teisės į išmoką dieną žmogus buvo draudžiamas, ar buvo įgijęs reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuos išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas“, – teigė M. Kozič.
O valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį avansu, jos teigimu, užtikrina galimybę prireikus greičiau gauti socialinio draudimo išmokas.
„Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą kovo mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už vasario mėnesį“, – aiškino ji.
„Sodros“ atstovė taip pat nurodė, kad nereikėtų painioti kas mėnesį avansu mokamu socialinio draudimo įmokų su savanorišku socialiniu draudimu.
Tokio draudimo Lietuvoje, jos teigimu, nėra nuo 2017 metų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.
„Nėra teisinės galimybės nieko neuždirbti ir sumokėti įmokas „Sodrai“. Įmokos mokamos nuo realių, uždirbtų ir deklaruotų pajamų. Savanoriško socialinio draudimo Lietuvoje nėra, tai yra žmogus negali sumokėti įmokų nuo savo norimos ar sugalvotos sumos, tik nuo tos, kurią deklaruoja VMI“, – akcentavo ji.
Tačiau savarankiškai dirbantis žmogus gali pasirinkti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų (avansu), nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos.
Pripažįsta, kad daliai žmonių galėjo pritrūkti informacijos
Anot M. Kozič, svarbu tai, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė. „Sodros“ įmokos lieka tokio pat dydžio ir mokamos tokia pat tvarka kaip ir anksčiau. Kaip visuomet, „Sodros“ įmokos mokamos nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų.
„Visgi ankstesniais metais, jei „Sodrai“ nurodomos sumos, nuo kurių mokamos įmokos, nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis, jos nebuvo papildomai tikslinamos. Dėl to ilgainiui pastebėta, kad nedidelės dalies draudėjų deklaracijose nurodomos sumos nesutampa su sumomis, kurias jie nurodydavo SAV pranešimuose“, – sakė atstovė.
Deklaruojant pajamas už 2023 metus ir vėlesnius laikotarpius svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtos sumos sutaptų, pabrėžė ji.
„Viešoje erdvėje sklindant informacijai apie socialinio draudimo sąlygų pokytį, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė, tačiau galbūt daliai savarankiškai dirbančių žmonių galėjo pritrūkti informacijos apie naujai įsigaliojusią taisyklę nuo 2023 metų pradžios. „Sodra“ ateityje aktyviau informuos socialinio draudimo įmokų mokėtojus apie tikslinamus teisės aktus ar tvarką“, – teigė ji.
Jei duomenys nesutaps, žmogaus bus prašoma patikslinti duomenis. Tiesa, pasak M. Kozič, jau dabar pastebima, kad daugeliu atveju neatitikimai nėra dideli ir dėl to visų metų stažas nebus nubrauktas.
„2023 metų duomenimis, palyginti VMI deklaruotas pajamas ir SAV pranešimuose „Sodrai“ nurodytas sumas, nesutapo mažiau nei 2 tūkst. individualią veiklą vykdančių žmonių duomenys (tai yra mažiau nei 1 proc. visų individualią veiklą vykdančių žmonių) ir apie 4 tūkstančių mažųjų bendrijų narių pateikti duomenys. Daugeliu atveju skirtumas buvo nereikšmingas – kelių ar keliolikos eurų“, – informavo atstovė.
Kada stažas galėtų sumažėti
„Kitas hipotetinis pavyzdys – jei žmogus deklaruos VMI ir sumokės gyventojų pajamų mokestį nuo 12 MMA dydžio pajamų, o „Sodrai“ bus sumokėjęs įmokų nuo 24 MMA. Tokiu atveju dalis įmokų bus grąžinta kaip permoka, bet metų stažas bus įgytas, kadangi įmokų bus sumokėta nuo tokios sumos, kokia deklaruota VMI – 12 MMA“, – pavyzdį pateikė ji.
