„Sodra“: atlyginimai auga dar sparčiau nei pernai, vidutinis uždarbis – 1465 eurai

Gyventojų darbo pajamos šiemet auga netgi sparčiau nei pernai, tačiau didėja ir atskirtis – pandemija didina prarają tarp uždirbančiųjų daugiausiai ir gaunančių mažiausius atlyginimus. Labiausiai karantinas smogė socialiai jautresnėms visuomenėms grupėms. Pandemijos poveikį labiau pajuto moterys – jos buvo dažniau atleidžiamos, tačiau jų atlyginimai augo sparčiau nei vyrų.

Šiemet pirmąjį ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų atlyginimai pasiekė vidutinius 1465 eurus ir buvo 11 proc. didesni nei prieš metus, gyventojų darbo pajamų apžvalgą parengė „Sodra“.

„Į rankas“ gaunamos pajamos vidutiniškai sudarė 937 eurus.

Atlyginimų augimas yra netgi spartesnis nei prieš metus, kuomet buvo fiksuojamas 10 proc. metinio augimo rodiklis.

Dirbančiųjų skaičius per metus beveik nesikeitė – apdraustųjų skaičius kovą siekė 1,111 milijono.

„Praėjus metams nuo pandemijos pradžios apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius grįžo į priešpandeminį lygį, o priėmimų – atleidimų balansas atskleidžia, jog tendencijos ir toliau išliks palankios, ypač atlaisvinant karantino ribojimus. Atlyginimų augimą lėmė minimalios mėnesinės algos didinimas, priedai sveikatos priežiūros specialistams. Bet pandemija įvairius ekonominius sektorius veikė skirtingai“, – apžvelgia „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Pasak jos, šiemet priėmimai viršija atleidimus, ir situacija yra geresnė nei pernai, taip pat mažiau darbuotojų turi nedarbingumą dėl vaikų priežiūros.

„Pernai dideliam skaičiui asmenų buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai ir du mėnesius apie 60 tūkst. tėvų slaugė vaikus uždarius mokyklas ir darželius. Šiemet piko mėnesiais daugiausiai buvo apie 20 tūkst. tėvų, kuriems išduoti nedarbingumo pažymėjimai dėl tų pačių priežasčių“, – kalbėjo „Sodros“ atstovė.

Tačiau pajamų padidėjimą, pasak jos, reikėtų vertinti atsargiai, kadangi situacija atskiruose ekonominiuose sektoriuose labai įvairi: „Ne visuose atsigavimas vienodas, ir ne visuose tie pokyčiai būtų panašūs“.

Sparčiausiai augo medikų atlyginimai, bet kai kam pandemija kirto

Net 27 proc., išaugo sveikatos priežiūros veikloje dirbančių žmonių darbo pajamos – lyginamas šių metų kovas ir pernykštis vasaris, kuomet karantino ribojimų dar nebuvo.

Daugiau nei vidutiniškai atlyginimai švietime (17 proc), profesinėje ir mokslinėje veikloje (14 proc.), mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje (13 proc.), apdirbamojoje gamyboje (13 proc.).

Pandemija didesnės įtakos turėjo tiems sektoriams, kuriuose darbo pajamos ir apdraustųjų skaičius yra mažesni: apgyvendinimo ir maitinimo veiklai, kelionių organizavimo veiklai ir pan.

Net ir labiausiai karantino paveiktose veiklose pajamos augo, tačiau lėčiau.

„Tokie netolygūs apdraustųjų ir vidutinių darbo pajamų pokyčiai, nevienodos atsigavimo tendencijos skirtingose veiklose ir profesijose kelia rizikų, kad padidės atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių gyventojų, tarp vyrų ir moterų, kurios dažniau dirbo labiausiai pandemijos ir karantino paveiktuose sektoriuose, ir tarp kitų visuomenės grupių“, – įspėja K. Zitikytė.

Ten, kur darbo pajamos didžiausios, pvz., informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla, darbuotojus buvo lengviau perkelti „į namus“ ir jie galėjo tęsti veiklą.

„Jei per ankstesnes krizes ar didesnius ekonominius šokus daugiau ar mažiau būdavo paveikiami visi sektoriai, tai šios pandemijos poveikis įvairiuose sektoriuose dirbantiems žmonėms skiriasi“, – pastebi K. Zitikytė.

Karantino paveiktose veiklose darbo pajamos auga labai lėtai, o apdraustųjų skaičius yra gerokai sumažėjęs. Apgyvendinimo ir maitinimo veikloje darbuotojų skaičius yra susitraukęs 20 proc., administracinėje ir aptarnavimo, kelionių organizavimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklose darbuotojų 5-6 proc. mažiau.

Darbuotojų skaičius ypač išaugo Informacijos ir ryšių veikloje (7 proc.), taip pat juntamas pokytis transporto veikloje.

Pajamų atotrūkis išaugo

Pajamų atotrūkis – tai pajamų „popieriuje“ skirtumas tarp penktadalio daugiausiai ir penktadalio mažiausiai uždirbančių gyventojų.

Nuo 2015 metų atotrūkis nuosekliai mažėjo, tačiau pernai jis ūgtelėjo, skaičiuoja „Sodra“.

Pernai skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių atlyginimų sudarė 6,5 karto, kai 2019-aisiais – 6,3 karto.

Pajamų „į rankas“ atotrūkis siekė 5,1 karto ir buvo toks pat kaip pernai, nors prieš tai kelerius metus nuosekliai mažėjo.

Pastebima, kad mažiau buvo darbuotojų, uždirbančių mažiausias pajamas – iki 900 eurų prieš mokesčius. Bet daugėjo gyventojų, uždirbančių didesnes nei vidutines darbo pajamas. Mažiausiai uždirbančiųjų pajamos per metus didėjo 6 proc., o daugiausiai uždirbančiųjų – 10 proc., vardijo K. Zitikytė.

„Vienos vertus, galima nuogąstauti, kad pandemija pagilino atotrūkį ir grasina jį didinti toliau, kita vertus, šiai dienai tam skirtos pagalbos priemonės, subsidijos už prastovas, be kurių tas atotrūkis galėjo būti dar didesnis, jei būtų dar stipriau mažinami atlyginimai, ar mažesnis, jeigu daugiau mažas pajamas gaunančių darbuotojų netektų darbo. Taigi šiandien atotrūkis turi būti vertinamas labai atsargiai. Viskas priklausys nuo to, kaip pasibaigus karantinui ir visoms pagalbos priemonėms atsigaus pandemijos paveikti ekonominiai sektoriai“, – sako K. Zitikytė.

Pasak jos, aiškesnė situacija dėl pajamų atotrūkio nusistovės po karantino, kai baigsis pagalbos priemonės ir ekonomika sugrįš į įprastą veiklą.

Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius per metus sumažėjo 13 procentų, tačiau pastaraisiais mėnesiais jų skaičius vėl ėmė atsitiesti. Jų pajamos augo panašiu dydžiu – 12 proc., iki 1165 Eur „popieriuje“.

Didesnį pandemijos poveikį pajuto moterys

Ši pandemija skausmingesnė buvo moterims – daugiau jų, lyginant su vyrais, neteko darbo, atitinkamai, daugiau vyrų susirado naują darbą.

Lyginant šiemet kovą su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, moterų darbo rinkoje vis dar buvo 0,2 proc. mažiau, kai vyrų – 1,6 proc. daugiau. Šis skirtumas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių darbuotojų.

Tačiau moterų vidutinės darbo pajamos per karantiną ir pandemiją augo sparčiau negu vyrų – vidutiniškai 18 proc., lyginant šiemet kovą su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vyrų pajamos tuo laikotarpiu augo 14 proc.

Kovą vidutiniškai vyrai uždirbo 1639 Eurus, o moterys – 1432 eurus popieriuje (1036 ir 918 Eur „į rankas“).

„Tokią situaciją lėmė tai, kad daugiau moterų dirba visomis prasmėmis labiausiai paveiktuose sektoriuose nuo apgyvendinimo ir maitinimo (moterų dalis – 74 proc.) iki švietimo (78 proc.) ir sveikatos priežiūros (86 proc.). Moterims buvo sunkiau išsaugoti darbą tam tikruose sektoriuose, tačiau kituose sektoriuose jų darbo pajamų augimas buvo sparčiausias rinkoje“, – apžvelgia K. Zitikytė.

Ji pastebi, kad moterų darbo stažas vidutiniškai ilgesnis nei vyrų (43 metai ir 40 metų), tačiau vyrai turi sukaupę daugiau vadinamųjų apskaitos vienetų – atitinkamai 33 ir 49 vienetai, tą lėmė per ilgą laikotarpį gautos didesnės vyrų pajamos.

„Pensija moterų penktadaliu mažesnė nei vyrų Lietuvoje“, – pažymėjo K. Zitikytė.

„Sodra“ netrukus ketina viešinti vyrų ir moterų atlyginimus atskirose įmonėse, skatins viešai ir skaidriai skelbti darbo užmokesčio politiką.

Darbdaviai dažniau atleido žmones su negalia

Darbo rinkoje per karantiną tūkstančiais sumažėjo tų gyventojų, kurie netekę darbingumo dėl traumos ar sveikatos būklės, o jų prarastą darbingumą kompensuoja netekto darbingumo pensija.

2019 metų pradžioje dirbo 45 tūkst. netekto darbingumo pensijos gavėjų, 2020 metų pradžioje prieš pandemiją – beveik 44 tūkst, o šiemet – daugiau nei 41 tūkst., skaičiuoja „Sodra“.

Tačiau dirbančiųjų netekto darbingumo pensijų gavėjų dalis kito neženkliai, o jų vidutinės darbo pajamos augo nuosekliai, kaip ir kitų dirbančiųjų.

Pastebima, nors vidutinis netekto darbingumo pensijų gavėjų darbo užmokestis yra mažesnis negu dirbančiųjų tą patį darbą, netekto darbingumo pensijos iš esmės padengia šį skirtumą.

„Pandemija priminė apie iššūkius, su kuriais susiduria žmonės su negalia. Didžioji dalis jų atlieka mažiau kvalifikuotą darbą, ir per šią krizę tiek dėl grėsmės sveikatai (didesnė rizika sunkiau sirgti turint šalutinių ligų), tiek dėl dirbamų fizinių ir mažiau kvalifikuotų darbų, susidūrė su dideliais iššūkiais“, – sako K. Zitikytė.