„Manau, kad ši reforma, tokia, kokia yra pateikta, šansų daug neturi“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė S. Skvernelis.
Kritiškai apie konservatorių ministrės vadovaujamos Finansų ministerijos parengtų mokestinių pakeitimų paketą yra pasisakę valdančiųjų koalicijos partneriai.
Be to, rugpjūčio pradžioje jį pradėjus svarstyt parlamento Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetams – su prašymu stabdyti reformą – kreipėsi 54 verslo asociacijos.
„Pakankamai skeptiškai į šitą reformą žiūri koalicijos partneriai, tiek Laisvės partija, tiek Liberalų sąjūdis. Ir tai natūralu, pagal politinę ideologiją taip ir turėtų būti. Ir jei jie toliau laikysis tokios pozicijos ir neatsiras (palaikymo – ELTA) iš opozicijos – kaip kad pateikimo stadijoje socialdemokratai palaikė – tikrai šita reforma turėtų nepajudėti“, – sakė S. Skvernelis.
Jis kalbėjo, jog reformos pasiūlymai nepadės į biudžetą surinkti daugiau pajamų, o individualios veiklos apmokestinimas keičiamas „galimai kosmetiškai“.
„Pagrindinė mokesčių nauda valstybei yra kuo didesnis biudžeto surinkimas ir jo perskirstymas. Manau, kad ši reforma to neduoda, ji sukelia labai daug chaoso“, – teigė S. Skvernelis.
„Tokios reformos turi būti daromos kadencijos pradžioje“, – pažymėjo politikas.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus GPM modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
