Skaistė: skaičiuojame mažesnes papildomas biudžeto pajamas nei Prezidentūra

Prezidentui Gitanui Nausėdai Seimui pateikus savo priemones infliacijos poveikiui švelninti ir pasiūlius jas finansuoti dėl kainų kilimo didėsiančiomis įplaukomis į valstybės biudžetą, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad dėl infliacijos daugiau būtų surenkama nebent pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kartu ji atkreipia dėmesį į galimai mažėsiančius vartojimo rodiklius, dėl ko biudžetas taip pat prarastų dalį pajamų.

„Infliacijai poveikį gali turėti nebent PVM, visi kiti mokesčiai su infliacija tiesiogiai sąryšio neturi. Tuo pačiu infliacijos augimas gali lemti ir mažesnį vartojimą, todėl nebūtinai tai tiesiogiai atsiliepia biudžeto pajamoms“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, ministerijos prognozuojamos pajamos biudžetui iš papildomo PVM rinkimo nesutampa su prezidento G. Nausėdos komandos skaičiavimais ir yra „gerokai mažesnės“.

„Finansų ministerijos ekonomistų modeliavimu, tie skaičiai, kurie galėtų būti susiję su didesnėmis biudžeto pajamomis, yra gerokai mažesni, nei skaičiai, kuriuos pateikė Prezidentūra. Turėtume susipažinti su jų vertinimo metodika“, – kalbėjo ministrė.

Kartu G. Skaistė pabrėžė, esą visos valstybės lėšomis finansuojamos išmokos privalo būti numatytos šalies biudžete, todėl Vyriausybė turėtų jį tikslinti.

„Visos kitos išmokos, kurios susijusios su valstybės biudžeto išlaidomis, turi būti numatytos valstybės biudžete, kuris yra patvirtintas ir galiojantis jau mėnesį. Jei būtų noras įvesti papildomas išmokas, turėtų būti tikslinamas valstybės biudžetas, kuris yra patvirtintas. Jį gali pateikti tik Vyriausybė“, – akcentavo G. Skaistė.

ELTA primena, kad trečiadienį prezidentas G. Nausėda Seimui pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus, apie kuriuos Prezidentūra paskelbė praėjusią savaitę. Jis siūlo didinti NDP nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Kaip pranešė naujienų portalas „Delfi“, 50 eurų didesnis NPD, Prezidentūros skaičiavimais, valstybės biudžetui kainuoti 62 mln. eurų kasmet, o vienkartinės išmokos – 103,4 mln. eurų. Šias išlaidas prezidentas siūlo finansuoti iš surenkamo PVM, akcizų, taip pat Vyriausybės rezerve numatytų lėšų COVID-19 padariniams šalinti arba kitų šaltinių.

Prezidentūra aiškina, kad dėl didesnės, nei tikėtasi, infliacijos, į 2022 m. biudžetą bus surenkama daugiau pajamų iš netiesioginių mokesčių, daugiausia būtent iš PVM bei akcizų, ir galėtų sudaryti bent 0,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Tiek prezidento inciatyvą, tiek Vyriausybės anksčiau patvirtintą siūlymą iki balandžio 30 d. netaikyti PVM centralizuotam šildymui, dar turės patvirtinti Seimas.