Penktadienį Vyriausybė pritarė patikslintam 2022 m. valstybės biudžeto projektui, kuriame numatytas dar didesnis – 3,3 proc. biudžeto deficitas.
„Trečdalį šių lėšų sudaro vienkartiniai veiksniai, tokie kurie nebeatsilieps 2023 metais, t.y., susiję su ekstremalių situacijų suvaldymu. Trečdalis augimo susiję su tarptautinių institucijų priimtais sprendimais ar patikslintais duomenimis, kur realiai nei finansų ministras, nei Seimas negali to pakeisti, nes Lietuvai įmokas į ES biudžetą reikia mokėti pagal tai, kokį jį priduoda ES“, – po Vyriausybės posėdžio penktadienį sakė G. Skaistė.
Anot jos, deficitas augs ir dėl to, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai atnaujinus ekonomines prognozes Lietuvai, valstybė turės išleisti papildomus 29 mln. eurų krašto apsaugai, kad įvykdytų tarptautinius įsipareigojimus gynybai skirti 2,05 proc. nuo BVP.
„Šie veiksniai labiau išoriniai, nei mūsų sąmoningas sprendimas didinti išlaidas. Tai tikiuosi, kad Seime ir pirminis biudžeto projektas tikrai sulaukė palaikymo, tikiu, kad sulauks ir patobulintas“, – pastebėjo G. Skaistė.
Vyriausybė patikslintam 2022 m. biudžeto projektui pritarė bendru sutarimu.
Ateinančių metų biudžetą FM tikslina atsižvelgusi į Seimo narių, komitetų ir komisijų, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, tarptautinių organizacijų sprendimus ir priimtus naujus teisės aktus.
Iš viso ministerija gavo pasiūlymų biudžeto išlaidas išpūsti dar 454 mln. eurų, tačiau išlaidos didės tik 146,1 mln. ir iš viso sieks 16,63 mlrd. eurų.
Tuo tarpu pajamas FM planuoja dar 0,5 mlrd. eurų didesnes – jos turėtų kilti 521,2 mln. eurų, iki 14,38 mlrd.
Biudžeto deficitas, ministerijos skaičiavimais, didės dar 0,2 proc. punkto – nuo 3,1 proc. iki 3,3 proc. nuo valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP).
FM skaičiavimais, 2023 m. biudžeto deficitas sumažės iki 1,1 proc., o 2024 m. dar smuks iki 0,5 proc.
Valstybės skola 2022 m. pabaigoje sudarys 44,8 proc. nuo šalies BVP, FM prognozėmis, 2023 m. ji turėtų augti iki 46,2 proc., o dar po metų sumažėti iki 44,4 proc.
