Neapmokestinamųjų pajamų dydis, NPD, tai yra mokesčių lengvata, kuri leidžia sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kuo žmogaus pajamos didesnės, tuo ši lengvata yra mažesnė, kol visai išnyksta.
Šiemet buvo taikomas 400 eurų NPD, o nuo kitų metų Finansų ministerija jau siūlo nustatyti 460 eurų dydį – bet tik tiems, kurių pajamos itin mažos ir nesiekia vidutinio darbo užmokesčio. Likusiems – NPD įšaldomas ir kaip kasmet nedidės. Sprendimą dar turės patvirtinti Seimas.
Tie, kurie uždirba mažiau nei 400 eurų per mėnesį „popieriuje“, arba 322 eurus „į rankas“ – nepatirs jokio pokyčio – jiems ir taip netenka mokėti jokio gyventojo pajamų mokesčio (GPM). Nebent darbdavys padidins algą didėjant minimaliam valandiniam atlyginimui.
Tie, kas uždirba daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, arba 1058 eurus „į rankas“, kitąmet taip pat nepajus jokio pokyčio – jiems bus taikoma NPD formulė „įšaldoma“ šių metų lygmenyje. Įprastai kiekvienais metais didesniu NPD pasinaudoti leisdavo minimalaus atlyginimo didinimas, bet siūlomas pakeitimas šios galimybės nebesuteiks.
Tie kurie uždirba tarp 322 ir 1058 eurų „į rankas“ jau galės tikėtis atlyginimo didėjimo dėl auginamos mokesčių lengvatos.
Daugiausia atlyginimas gali padidėti maždaug 15 eurų „į rankas“ – tie, kurie dabar uždirba 520 eurų, uždirbs 535 eurus po mokesčių, rodo skaičiavimai.
Esant 800 eurų atlyginimui, papildoma nauda sieks apie 7 eurus. Uždirbantiems 1000 eurų – teprisidės 1,63 Eur.
Tačiau NPD yra ne vienintelis pokytis, kuris augins mažiausiai uždirbančiųjų pajamas.
Šiemet MMA „į rankas“ sudaro 468 eurus, kuomet nekaupiama antros pakopos pensijų fonde. Kitąmet minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) „į rankas“ sudarys apie 534 eurus. Tad tie, kurie uždirba ir uždirbs MMA, patirs iš viso 66 eurų „į rankas“ pokytį, arba 14 procentų.
Dubnikovas: norėtųsi turėti vieną formulę, bet tai kompromisas
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pasidžiaugė, kad vidurinioji klasė nebuvo nuskriausta taip, kaip siūlė Lietuvos bankas.
„Tai kompromisinis sprendimas, kuris nebuvo įvardijamas mokesčių darbo grupėje. Šiuo atveju kompromisas yra geriau, nei atimti iš viduriniosios klasės pinigus ir tyliai duoti tiems, kurie uždirba mažiau. Nes tuomet būtų dar vienas papildomas visuomenės supriešinimas, lietųsi neigiamų komentarų lavina. Dabar šis projektas yra labiau teigiamas sprendimas, atsižvelgiant, kad vidurinioji klasė nenukenčia“, – sako M. Dubnikovas.
„Delfi“ primena, kad Lietuvos bankas siūlė nustatyti aukštesnį NPD, kuris būtų lygus minimaliajam atlyginimui, tačiau NPD taikyti tik asmenims, kurių atlyginimas mažesnis nei VDU.
Anot M. Dubnikovo, keliolika eurų dėl NPD augimo yra pakankamai reikšmingas pokytis.
„Dar pridėkime ir 14 procentų didėjančią minimalią algą. Tai kai žiūri į eurus, atrodo kad gal ir nedaug, kai vertini iš daugiau uždirbančio pozicijos. Bet visi pokyčiai turi būti matuojami procentais ir čia pasistūmėjimas į priekį bus ganėtinai ženklus“, – vertina M. Dubnikovas.
Tačiau jį neramina staigūs pokyčiai ir papildomas administravimas.
„Vėl einama su biudžetu, ir įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Iš karto kyla pareiga administruoti, ir ne tiek įmonėms, kiek VMI. VMI juk ne kartą yra sakiusi, kad tokios dovanos likus mėnesiui iki metų pabaigos, kada įsigalioja, reikalauja didelių ir greitų darbų, tai reikalaus aukų“, – stebėjosi M. Dubnikovas.
Lisauskas: daugiau darbo programuotojams ir buhalteriams
Mokesčių ekspertas, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ partneris Kęstutis Lisauskas vertina, kad dabar buhalteriams reikės taikyti ne vieną, o dvi NPD formules.
„Jei jos bus dvi, tai ir buhalteriams, ir programuotojams, ir mokesčių administratoriui bus darbo daugiau. Kai žmogus pereina iš vieno pajamų lygio į kitą ir taikoma kita formulė, tai reiškia, kad kažkas tai turi suadministruoti. Mano galva visiems būtų patogiau, jei būtų viena formulė“, – K. Lisauskas.
Dėl NPD netinkamo apskaičiavimo, pvz., gavus papildomų pajamų, vėliau gali susidaryti GPM nepriemoka arba permoka, kurią reikia vėliau sumokėti arba susigrąžinti iš VMI, deklaruojant pajamas.
Tačiau LVK viceprezidentas M. Dubnikovas, kad toks kompromisas vis tiek geresnis.
„Tikslas yra padidinti pajamas žmonėms, kurių pajamos mažiausios, ir lygiagrečiai išlaikomas viduriniosios klasės apmokestinimo lygis. Kitu atveju jiems būtų apie 50 eurų padidėję mokesčiai, jei būtų atimtas NPD apskritai. Tai tam tikras kompromisas. Auka – kad atsiranda dar vienas mokestinis dydis, tai yra dar vienas NPD lygis“, – vertino M. Dubnikovas.
Kainuos 74,1 milijono eurų
Finansų ministerija jau skelbė, kad NPD padidinimas iki 460 eurų, papildomą naudą koncentruojant į mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, valstybei kainuos apie 74,1 milijono eurų.
Asmenims, kurių pajamos viršija vieną VDU, būtų išlaikytas šiuo metu taikomo NPD lygis – jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu įstatyme nustatytą formulę.
Vyriausybė kitą savaitę ketina apsispręsti dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo nuo 2022 m. – siūlomas projektas, kad MMA didėtų 13,6 proc. ir siektų 730 eurų. Seime priėmus Finansų ministerijos siūlymą, NPD padidėtų 15 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA.
„Siūlome mažinti darbo jėgos apmokestinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, jiems taikant didesnį NPD. Keičiant NPD formulę užtikrinsime, kad jau kitais metais gyventojų pajamos iš darbo užmokesčio „į rankas“ augtų dar sparčiau, didžiausią naudą suteikdamos mažiausiai uždirbantiems. Be to, NPD padidinimas kartu su minimalaus mėnesinio atlygio augimu būtų svarbi paskata žmonėms grįžti į darbo rinką – atsirastų papildomos galimybės ir paskatos žmonėms dirbti ir užsidirbti“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Siūlomi įstatymo pakeitimai atitinka Vyriausybės programą ir bendrą tikslą – skurdo bei nelygybės mažinimą, kurie pandeminiu laikotarpiu dar labiau išryškėjo.
Skaičiuoklė yra preliminari, ir įvertina neįsigaliojusius teisės aktus ar užregistruotus pasiūlymus, kurie dar nėra priimti Seime ar Vyriausybėje, pvz., kitų metų MMA – 730 eurų, o NPD – pagal registruotą projektą. Skaičiuoklėje daroma prielaida, kad darbo sutartis yra neterminuota, darbovietė yra viena ir pagrindinė (taikomos „Sodros“ grindys, kai atlyginimas mažesnis nei minimumas). Skaičiuoklėje neįvertinamas neįgaliems ir riboto darbingumo asmenims taikomas didesnis NPD. (Finansų ministerija įstatymo projektu siūlo proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų (šiemet – 645 ir 600 eurų).
