Sektoriai ar regionai?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad dalis įmonių gali mokėti gerokai didesnę minimalią algą, tačiau kitoms tai padaryti yra sunku, nes tiesiog nėra aukštos pridėtinės vertės produktų arba paslaugų.
„Kitas dalykas, galbūt galima kalbėti ir apie minimalią algą regionuose ir centre, nes minimali alga labiausiai veikia regionines įmones, kurios yra mažesnės“, – sako ekonomistas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad sektorinis sprendimas nebūtų geriausias, o apie regioninį galima pagalvoti.
Pasak jo, Vilniaus pragyvenimo lygis yra labiau pažengęs Europos Sąjungos mastu negu visa likusi Lietuva ir galbūt diferencijavimas tokiu aspektu būtų paprasčiausias ir aiškiausias.
„Pagal sektorius atsiranda daug spekuliacijų, interesų, atsiranda toks sudėtingumo elementas, kuris galimai nusvertų visas galimas naudas“, – pažymėjo jis.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis sako, kad regionų išskyrimui Lietuva per maža šalis.
„Žmonės dar labiau išsivažinės, nes kainos Lietuvoje – Vilniuje ar Molėtuose, ar Kaišiadoryse – iš esmės tos pačios, nelabai skiriasi. Atlyginimai ir taip mažesni. (…) Tai mes kategoriškai prieš regioninę minimalią algą“, – sakė R. Garuolis.
Minimalios algos augimas nuo 2010 metų:
Vis dėlto jis palaikytų sektorinį skirstymą, nes yra skirtingas įvairių sričių našumas.
„Tarkime, Skandinavijoje yra šakos sutartys, mes tą visą laiką siūlome: transporte našumas toks, baldų pramonėje – vėl kitoks (…). Šakose sutariama, pavyzdžiui, pagal infliaciją, pagal vidutinio atlyginimo augimą, indeksuojami tie atlyginimai – ir pakyla, kad nebūtų bėgimo į kitus sektorius“, – sako „Solidarumo“ atstovas.
Anot jo, profesinės sąjungos ir darbdaviai galėtų sutarti pagal situaciją: jeigu sektoriuje krizinė padėtis, tuomet galbūt MMA nereikia kelti, o jeigu sektoriuje kyla pelningumas, tuomet galima būtų didinti.
Pramonės atstovas: kenks konkurencingumui
Vyriausybė birželio pabaigoje nutarė, kad kitąmet minimali alga augs 10 proc. iki 924 eurų, o jeigu neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidės nuo dabartinių 625 eurų iki 750 eurų, MMA uždirbantieji „į rankas“ kitąmet gaus 709 eurus ir tai viršys „prognozuojamą 2024 metais skurdo rizikos ribą, kuri, skaičiuojama, sieks apie 672 eurus“, argumentuoja Finansų ministerija.
„Minimali alga nuo 2019 metų yra pakilusi 51 proc., nėra niekaip atsižvelgiama į Lietuvos ekonomikos produktyvumą arba našumą – tas augimas yra vienas sparčiausių Europoje, jeigu ne sparčiausias.
Minimalios algos pakėlimas sukelia visos rinkos arba tų žmonių, kurie gauna ne tik minimalią, bet ir iki maždaug vidutinės ar šiek tiek daugiau vidutinės Lietuvos algos lūkesčius, kad tie atlyginimai visi turi kilti – ne tik minimali alga, bet visi“, – sako M. Gudas.
Pasak jo, dabar kyla iššūkių Lietuvos pramonės konkurencingumui, nes dalyje Europos šalių algos gali būti mažesnės.
„Mūsų pramonė eksportuojanti, susiduriame su tokiu rimtu iššūkiu, kad mūsų produkcijos kainos ir apskritai mūsų gaminiai tampa nebekonkurencingi, nes tokiu sparčiu tempu nekyla nei artimiausių mūsų konkurentų centrinėje Europoje, tų pačių lenkų, rumunų, bulgarų ar kai kurių Baltijos kaimynių minimali alga. Akcentas ne tai, kad per greitai keliama (Lietuvoje), bet kad nepagrįstai keliama“, – kalba pašnekovas.
M. Gudo manymu, MMA kėlimas prisidėjo ir prie infliacijos tempo augimo, ypač paslaugų sektoriuje.
„Labai aktyviai pasisakome jau kurį laiką už tai, kad formulėje atsirastų našumo komponentė, nes kitose Europos Sąjungos šalyse tą komponentę skaičiuoja. Ir kas yra labai svarbu, kad išėjusi Europos Sąjungos direktyva, turėsime ją po metų pritaikyti ir Lietuvoje: kad minimali alga būtų keliama atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos produktyvumą“, – sakė LPK viceprezidentas.
Profesinės sąjungos atstovas: šalyje – didelė nelygybė
„Solidarumo“ atstovas R. Garuolis labiau pabrėžia atlyginimų augimo įtaką vartojimui, o su juo – ir ekonomikai. Todėl esą MMA didinimui dabar yra geras metas.
„Labai tinkamas, nes dabar yra krizinis metas, mažėja vartojimas, jis sudaro didžiąją dalį biudžeto pajamų, tai jeigu padidėja minimali alga, padidina atlyginimus iki vidutinio atlyginimo visus kitus – daugiau ar mažiau. Tai paskatina vartojimą, paskatina paklausą, gamybą, verslą“, – sako pašnekovas.
Jis priminė, kad dėl infliacijos pernai realusis darbo užmokestis netgi buvo sumažėjęs, tad jeigu nesiimama veiksmų keliant žmonių pajamas, krizė gilėja, jie išleidžia mažiau.
„Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė taip pat įsitikinusi, kad minimalią algą reikia didinti.
„Jeigu mūsų maisto kainos dabar viršija Europos (Europos Sąjungos – red.) vidurkį, tai ką – mes mūsų žmones paliksime badauti? (…) Daug kur atlyginimai susieti su minimalia alga, eina kaip pagrindas. Net medikų atlyginimai, jeigu bazė imama 2 minimalios algos, tai tas yra labai susieta“, – sako K. Krupavičienė.
Ekonomistas: netinkamas metas
Ekonomistas A. Izgorodinas vis dėlto mano, kad dabar nėra palankus metas didinti minimalų darbo užmokestį.
„Netinkamas laikas kelti minimalų atlyginimą dėl kelių aspektų: pirmas yra tai, kad jeigu pasižiūrėtume į išankstines Europos Komisijos apklausas, jos aiškiai rodo, kad euro zonos pramonės įmonės labai sparčiai mažina savo lūkesčius dėl kainų, kas reiškia, kad artimiausiu metu prekių segmente euro zonoje mes matysime kainų pakritimą“, – sako ekonomistas.
„Ir turint omenyje šiaip atlyginimų augimą pramonėje ir minimalios algos augimą, mūsų įmonėms susimažinti savo kontraktinės gamybos įkainius bus tikrai labai sunku. Tai šitame kontekste dabar dar kelti minimalią algą būtų labai rizikinga, nes tai pakenktų pramonei“, – sako ekonomistas.
Be to, jo teigimu, euro zona gyvena recesijos nuotaikomis, šio valiutos bloko pramonės nuotaikos yra prasčiausios per kelerius metus, o ir pačioje Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
Minimali alga keliose Europos Sąjungos šalyse ir už Bendrijos ribų:
„Tad bendras naratyvas tiek Lietuvos ekonomikai, tiek ir už Lietuvos ekonomikos ribų yra niūrus ir labiau neigiamas. Ir aš manau, kad šiame kontekste būtų protingiau nekelti minimalios algos ir palaukti tol, kol Lietuvos ekonomika pademonstruos kažkokius pirmus atsigavimo požymius.
Tai, matyt, bus kitų metų antras pusmetis ir tada būtų galima sėsti prie derybų stalo ir kelti minimalų atlyginimą, o šiuo atveju aš manau, kad valdžia šiek tiek eina prieš traukinį ir skubina reikalus“, – teigė pašnekovas.
LPK viceprezidentas M. Gudas taip pat mano, kad kontekstas nėra geras dabar kalbėti apie MMA augimą, turint omenyje dar ir tebesitęsiantį karą Ukrainoje, sunkesnę prieigą prie finansavimo ir netgi diskutuojamą mokesčių reformą.
Neturime vienodų mokestinių sąlygų, investuoti paskatų, tokių, kokias turi estai bei latviai, lenkai, pas mus tokio režimo nėra. Ir visame tame kontekste reikia prieš tą priešakinį vėją irtis ir kažkaip valstybė šitoje vietoje nelabai padeda“, – kalbėjo M. Gudas.
Savo ruožtu R. Garuolis oponuoja, kad esą pramonėje atlyginimai sudaro tik dalį sąnaudų.
„Taisyklė yra tokia: jeigu 10 proc. didinamas darbo užmokesčio fondas, tai prekės savikaina padidėja 1 proc., nes sąnaudos yra ir už elektrą, ir už transportą, ir mokesčiai, ir visa kita, tai darbo užmokestis yra maža dalis. Tai tikrai ji (kylanti MMA – red.) nesumažins konkurencingumo. Kam blogai, tai tiems, kurie gamina nepažangias ir neturinčias ateities prekes“, – sako R. Garuolis.
Jo teigimu, jeigu kuriama maža pridėtinė vertė ir reikia labai daug darbo jėgos, tai anksčiau ar vėliau šitos įmonės bankrutuos, nes yra šalių, kurios turės mažesnį atlyginimą, o visoje Lietuvoje atlyginimams kylant, tokios bendrovės žemo algų lygio tiesiog neišlaikys.
Pasak pašnekovo, kai brangsta darbo jėga, darbdaviai imasi galvoti, kad reikėtų investuoti į įrangą, nes kitaip bankrutuos.
„Atlyginimų augimas skatina progresą, skatina įmones persitvarkyti, modernizuotis“, – teigė jis.
2017 metų liepą įsigaliojo Darbo kodekso (DK) pakeitimai, kuriais MMA leista mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Pastarojo apibrėžimas pateiktas pačiame kodekse.
