Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis įregistravo tai numatančią Darbo kodekso pataisą, siūlančią šios nuostatos įsigaliojimą nukelti iki 2024 m. sausio 1 d.
Parlamentarą parengti tokį projektą paskatino nepaprastosios padėties paskelbimas Lietuvoje, kvietimas piliečiams būti pasirengusiems išsilaikyti savarankiškai 72 val. be drabužių, vaistų, maisto ir vandens, raginimai turėti grynųjų pinigų.
Pasak R. Žemaitaičio, Darbo kodekso pakeitimo projektu siekiama, kad esant karo stoviui Europoje, paskelbtai nepaprastajai padėčiai Lietuvoje ir pasaulyje, dėl galimų kibernetinių atakų bankams ir atsiskaitymų kortelėmis sutrikimų, piliečiai galėtų laisvai disponuoti grynaisiais pinigais.
„Pradėjus masiškai grynintis pinigus, sutriko jų išdavimas, prie pinigų išsigryninimo vietų nusidriekė didelės eilės, daugelyje bankomatų nėra grynųjų, įvesti išsigryninimo limitai. Dėl galimų kibernetinių atakų bankams, gali sutrikti atsiskaitymai kortelėmis, todėl piliečiai turi turėti grynųjų pinigų“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo narys R. Žemaitaitis.
2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, numatantį, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
