Pasak premjerės, kai 2020 metais buvusi Vyriausybė teikė šių metų biudžeto projektą, buvo tikimasi 3,3 proc. realaus BVP augimo ir 5,2 proc. nominalaus BVP augimo.
„Dabar tos projekcijos peržiūrėtos žemyn, ir nors šių metų ekonominės raidos faktas turbūt bus geresnis negu Vyriausybė ir Finansų ministerija tikėjosi kovo mėnesį, tačiau nebus tiek geresnis, kiek tikėjosi S. Skvernelio Vyriausybė rudenį.
Tuo metu teikiamame biudžeto projekte skolos augimas buvo numatytas 4,5 mlrd. eurų, dabar teikiamame biudžeto projekte yra numatytas skolos augimas 3,8 mlrd. eurų. Jeigu ponas Skvernelis tai vadina nepadoriu, nežinau, kaip jis būtų pavadinęs savo originalų biudžetą“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, šįmet skolos augimą lemia objektyvios priežastys.
„Akivaizdu, kad skola auga gana ženkliai, ir dėl to yra nesmagu. Kita vertus, yra labai aiškios ir objektyvios priežastys, dėl kurių skolos augimas yra pakankamai ženklus šiais metais. Sakyčiau, maždaug 3,5 proc. punkto yra kovidiniai poreikiai, kurie, jeigu situaciją mums pavyktų suvaldyti, bus vienkartinės išlaidos, kurios nepersikels į ateinančius metus“, – sakė premjerė.
„Tačiau yra dar krūva pereinamojo deficito, kuris pereina iš ankstesnių priimtų sprendimų dėl išlaidų, kurios nepadengtos pajamomis, ir apie tai reikės papildomai diskutuoti, nes grįžti į Mastrichto kriterijus anksčiau ar vėliau Lietuvai teks“, – sakė I. Šimonytė.
S. Skvernelis žurnalistams teigė, kad „valstybės skola auginama nepadoriai daug.“
„Dar daugiau – mes matome tendenciją, kad iki 2023 metų gali būti priartėta prie Mastrichto kriterijaus. Tai – dar viena raudona lemputė“, – sakė S. Skvernelis.
Šimonytė: nežinau, koks galėtų būti objektyvus pagrindas nepatvirtinti patikslintame biudžete numatytų priemonių
Premjerė Ingrida Šimonytė sako nematanti objektyvaus pagrindo, kodėl būtų galima nepritarti patikslintam 2021 m. biudžetui, kuriame papildomos lėšos skiriamos medicinos darbuotojų atlygiui ir prastovoms kompensuoti.
„Kiekvienas biudžetas yra didesnių diskusijų klausimas. Bet šis biudžeto patikslinimas turi labai konkretų tikslą: juo planuojamos išlaidos, reikalingos dėl užsitęsusios pandeminės situacijos, kas ir buvo iš karto deklaruota, kai buvo teikiamas naujos Vyriausybės patikslintas pradinis šių metų biudžeto projektas gruodžio mėnesį.
Iš karto buvo teigiama, kad poreikiai, susiję su pandemija, yra ne taip lengvai prognozuojami, ir jei paaiškės, kad tų poreikių reikės daugiau, (biudžetas bus tikslinamas – ELTA)“, – žurnalistams Seime antradienį teigė premjerė.
I. Šimonytė pažymėjo, kad pagrindinis dėmesys patikslintame biudžete skiriamas sveikatos apsaugos sistemai bei išmokoms, susijusioms su prastovomis bei savarankiška veikla.
„Pagrindinės eilutės yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamos priemonės prastovų ar savarankiška veikla besiverčiančių žmonių išmokoms ir kitoms išmokoms, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos poreikiai dėl vakcinavimo, testavimo, medikų priedų mokėjimo. Nepriimti ir nepatvirtinti šių poreikių – aš nežinau, koks galėtų būti objektyvus pagrindas. O ar nebus papildomų pageidavimų į biudžeto projektą – kada nebuvo?“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė antradienį Seimui teikia patikslintą 2021 m. biudžetą, kuriame papildomai numatyta daugiau nei pusė milijardo eurų sveikatos apsaugai bei užimtumo priemonėms ir socialiniam draudimui.
