„Manau, kad opozicija tikrai supras, kodėl tai nėra daroma. Juk būtų galima Vyriausybei priekaištauti dėl deficito didinimo, jeigu mes ir toliau prognozuotume ekonomiką augsiant beveik 4 proc. Akivaizdu, kad mes prognozes turėjome peržiūrėti gerokai žemyn“,– antradienį Seime atsakydama į žurnalistų klausimus teigė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, sulėtėjusi ekonomikos augimo prognozė reikalauja papildomų išlaidų, švelninančių neigiamas pasekmes. Būtent neapibrėžta ekonominė perspektyva, pasak jos, yra esminė priežastis, kodėl nederėtų skubėti siūlant kokius nors mokesčių pakeitimus.
„Visi šitie klausimai, kaip mes ilguoju laikotarpiu finansuojame savo socialinius įsipareigojimus, jie yra teisingi. Bet manau, kad šiuos klausimus mes tikrai dar turėsime progos diskutuoti tada, kai ekonominė perspektyva ir karo poveikis tiek globaliai ekonomikai, tiek Lietuvos ekonomikai bus aiškesnis, negu kad yra dabar“,– tikino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad opozicinėms parlamento frakcijoms atstovaujančių politikų teigimu, jiems nerimą kelia tai, jog pritarus 2,26 mlrd. eurų vertės Vyriausybės siūlomam infliacijos padarinių švelninimo paketui, biudžeto deficitas augtų bent iki 4,5 proc.
Vis dėlto jie priduria, kad tokią valstybės skolą dar galima pateisinti, tačiau kur kas labiau susirūpinti verčia tai, jog valdantieji nėra parengę siūlymų, kaip ilgainiui augančias valstybės išlaidas padengti pajamomis.
Būtent Vyriausybės pasiūlymų dėl mokesčių sistemos pakeitimų, kurie leistų padengti augančias biudžeto išlaidas, tikina pasigendantys tiek socialdemokratai, tiek Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį Vyriausybėje pristatė patobulintą 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Kaip pažymėjo ministrė, biudžetas atnaujinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos padarinius ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.
Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.
Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (836,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu, asignavimai viršija pajamas 127 mln. eurų daugiau.
Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. eurų. Saugumui ir kritinės infrastruktūros palaikymui numatyta dar 158,3 mln. eurų.
