„Mes norime pasiekti tokį rezultatą, kad Užimtumo tarnyba, kuri, kaip ir bet kokia institucija, turi ribotus išteklius, juos skirtų tam, kas duoda rezultatą. Taip jau yra, kad Lietuvoje dažnai Užimtumo tarnyboje registruojasi tie žmonės, kurie, tiesą sakant, darbo neieško ir tai daro dėl tam tikrų socialinių garantijų, kurios yra pririštos prie bedarbio statuso, konkrečiai turiu mintyje sveikatos draudimą“, – ketvirtadienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus, teigė I. Šimonytė.
Būtent dėl to, kad registracija Užimtumo tarnyboje yra susieta su galimybe gauti sveikatos draudimą, premjerės požiūriu, ši institucija yra priversta dirbti ne tik su tais, kurie iš tiesų norėtų pradėti dirbti.
„Tai labai dažnai būna žmonės, kurie dirba šešėlyje, nemoka mokesčių, bet nori turėti kažkokias minimalias socialines garantijas ir dėl to registruojasi Užimtumo tarnyboje.
Tuomet Užimtumo tarnybos specialistai sukasi visiškai beprasmiame cikle. Todėl, kad žmonėms siūlomas darbas, žmonės to darbo atsisako arba nuvykę pas darbdavius prašo, kad darbdavys parašytų, jog tas žmogus jiems yra netinkamas“, – aiškino ji.
Nors ministrė pirmininkė mano, kad ilgalaikių bedarbių veikiausiai sumažės tik per ilgesnį laiką, tačiau Užimtumo įstatymo pataisos, jos vertinimu, leis Tarnybai skirti pagalbą būtent tiems žmonėms, kurie iš tiesų yra motyvuoti pradėti dirbti.
„Tai yra resursų švaistymas. Todėl pagrindinė pakeitimo mintis yra skirti ribotus Užimtumo tarnybos išteklius tam, kad žmonės, kurie yra motyvuoti ir išties ieško darbo, jiems būtų suteikta maksimali pagalba, nes tikrai tos pagalbos labai dažnai reikia“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma Užimtumo tarnybos klientus skirstyti į pasirengusius ir besirengiančius darbui. Pasirengusiems asmenims iš karto būtų siūlomas darbas, o besirengiantiems nustatomos priežastys, trukdančios susirasti darbą, ir būtų ieškoma, kaip padėti jas išspręsti.
Už įstatymo pataisas balsavo 110, susilaikė 7, prieš nebalsavo nė vienas Seimo narys.
Taip pat bus didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą.
Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.
Darbo pasiūlymai bus teikiami, atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį, dabar nėra atsižvelgiama. Pirmus 3 mėnesius turės būti siūlomas ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4–9 mėnesiais – 60 proc.
Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
