Politikai daugiausiai dėmesio ketina skirti dvišalio bendradarbiavimo stiprinimui inovacijų, gyvybės mokslų, žemės ūkio pramonės ir kitose srityse, planuoja aptarti globalią saugumo situaciją, sankcijas Rusijai ir paramą Ukrainai, dvišalį bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose.
Vyriausybės vadovė Azijos šalyje viešės spalio 25–28 dienomis, kuriomis susitiks su Japonijos premjeru Fumio Kishida, ūkio, prekybos ir pramonės ministru Yasutoshi Nishimura, Japonijos verslo federacijos atstovais. Ji taip pat dalyvaus Lietuvos ir Japonijos maisto verslo forume bei aukštųjų technologijų verslo renginyje.
Savo ruožtu K. Navicko vizitas truks iki spalio 29 d. Ministras kartu su I. Šimonyte dalyvaus Lietuvos ir Japonijos maisto verslo forume, aptars bendradarbiavimo galimybes dvišaliuose susitikimuose su šalies žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministru Nomura Tetsuro, garbės konsulais, vartotojų kooperatyvų sąjungos, Japonijos korporacijos „Marubeni“ atstovais.
Šiemet Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau skelbė apie Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto plėtrą į šią Tolimųjų Rytų šalį – vasario viduryje į Japoniją leista vežti jautieną ir jos produktus iš vyresnių nei 30 mėnesių amžiaus galvijų (kai iki tol buvo galima tiekti tik jaunesnių galvijų mėsą). Anot ministerijos, pirmieji tokie produktai Japonijos rinką pasiekė liepą.
ŽŪM kiek anksčiau pranešė, kad pernai žemės ūkio ir maisto pramonės eksportas į Japoniją augo 24 proc. ir siekė 12,9 mln. eurų, „sparčiai auga ir turėtų atsverti Kinijos rinkos praradimą“.
Lietuvos institucijos aktyviai ieškoti naujų prekybos partnerių Azijos regione pradėjo po to, kai Kinija, dėl jai neįtinkančio Vilniuje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimo ėmė taikyti ekonominio beipolitinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į 10 Indijos-Ramiojo vandenyno šalių (tarp jų ir Japoniją) 2022 m. sausio-rugpjūčio mėn., palyginus su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu, šaugo 60% (atitinkamai nuo 313 iki 502 mln. eurų). Tuo metu bendras importas augo 58 proc., importas – 56 proc.
