„Labai džiaugiuosi, kad žmonėms rūpi, jog jie supranta, kad gynyba kainuoja, bet ko nematau šioje diskusijoje, tai labai aiškaus deklaravimo, kad mums rūpi ne tik daugiau lėšų gynybai, bet mes esame pasirengę už tai daugiau mokėti. Valstybė, kaip sakė Margaret Tečer, neturi nieko kito išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Mokesčių mokėtojai turi įgarsinti savo sprendimą, ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad ir kitos sritys nenukentėtų, bet ir gynyba būtų daugiau finansuojama. Tą pasakyti ne visiems priimtina, lengva, bet esu realistinių darbų šalininkė, tai norėčiau pirmiausia susitarti bent jau dėl 3 proc.“ – kalbėjo ji.
I. Šimonytė sutiko, kad ambicija dėl skiriamo BVP dydžio gynybai gali būti didesnė atsižvelgus į situaciją regione, tačiau, anot jos, diskusija gali būti sudėtinga dėl to, kaip paskirstyti mokestinę naštą visuomenei.
„Ambicija gali būti ir didesnė, mūsų kaimynė Lenkija turi praktiškai 4 proc. BVP finansavimą krašto apsaugai, manau, kad mūsų regione tai nėra kažkas, kas neturėtų būti svarstoma, bet mums svarbiau orientuotis į konkrečius sprendinius, uždavinius ir jų sąskaita negu konkuruoti tarpusavyje, kas pasiūlys įspūdingiau atrodantį skaičių“, – tikino ministrė pirmininkė.
„Diskusijos sudėtingumas tame, kad žmonės turi susitarti, kaip naštą paskirstyti visuomenėje, kad visuomenė ją priimtų kaip teisingai paskirstytą“, – sakė ji.
Premjerė taip pat išreiškė viltį, kad opozicijos emocijos dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją gynybos srityje nuslūgs.
„Tikiuosi, kad emocijos nuslūgs, nes tos institucijos, kurios turi viešojoje erdvėje nuskambėjusius vertinimus, jos dirba savo darbą, STT apklausė ne vieną politiką, pareigūną, tą patį Lauryną Kasčiūną, pasiaiškino apie kokius dalykus čia eina kalba. Man neteko girdėti kitos informacijos iš STT negu toji, kuri buvo paskelbta užpraėjusį šeštadienį“, – kalbėjo konservatorė.
Politikė aiškino, kad prieš rinkimus nėra labai patogu kalbėti apie gynybos finansavimo didinimą, tačiau palaikymas 4 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai idėjai jai teikia vilties, jog bus grįžta prie konstruktyvių diskusijų.
„Nors visi, kaip matau, labai karštai pritaria finansavimo didinimui iki 4 proc., nors dar nesusitarėme dėl 3 proc., tai tas man teikia vilties, kad emocijoms nuslūgus galėsime grįžti prie konstruktyvių diskusijų, ypatingai po to, kai diskusijas baigs Trišalės tarybos ir pilietinės visuomenės partneriai“, – teigė I. Šimonytė.
„Tada galėsime turėti ne tik Finansų ministerijos teorinius variantus, kuriuos galime įvairiai kombinuoti, bet ir aptarimą be valdžios, valstybės institucijų įsikišimo ar savo nuomonės piršimo toje dalyje visuomenės, kuri tuos mokesčius turi mokėti“, – tikino ji.
ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
Dėl branduolinių reaktorių kol kas galutinių sprendimų nėra
Lietuva negali priklausyti tik nuo atsinaujinančios energetikos šaltinių, todėl apie mažų branduolinių reaktorių statybą diskutuoti verta, nors galutinių sprendimų dar nėra, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Planus Lietuvoje statyti ketvirtos kartos branduolinius reaktorius Energetikos ministerija numatė trečiadienį pristatytoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS).
„Per tą laiką atsirado daug naujų technologijų, kurias įdėmiai nagrinėja daugelis valstybių, mažųjų branduolinių reaktorių. Kažkokių galutinių apsisprendimų nėra nei Lietuvoje, nei kitur, mano žiniomis. Bet technologijos yra plėtojamos ir turi svarbių privalumų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, be atsinaujinančių išteklių Lietuvai reikalingi ir stabilizuojantys resursai – tarp jų ir branduoliniai reaktoriai.
Premjerės teigimu, kalbos apie uždarytą Ignalinos atominę elektrinę (AEI) neaktualios, nes dabartinės technologijos leidžia užtikrinti branduolinių reaktorių saugumą.
„Visas opcijas reikia svarstyti. Nereiškia, kad čia ta opcija bus priimta, iki to dar labai ilgas kelias, bet kaip galimybė, teorinė alternatyva (...) manau, kad ant stalo turi būti", – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, jis patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.
Šimonytė: bandydamos pereiti nuo rusiškų dujų, Europos valstybės gali susikurti kitas priklausomybes
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentui Vidmantui Janulevičiui iškėlus klausimą, ar kiniškos programinės įrangos naudojimas Lietuvos energetikos sektoriuje kelia pavojų, premjerė I. Šimonytė nemano, kad kyla tokia rizika.
Pasak jos, tai „Europos Sąjungos darbotvarkės klausimas“, kadangi didžiosios Europos valstybės gali tapti priklausomos nuo iš Kinijos importuojamų elektromobiliams reikalingų baterijų ir vėjo elektrinių turbinų.
„Mes jau kurį laiką esame priėmę nemažai sprendimų dėl savo strateginės ir kritinės infrastruktūros. Tai, apie ką kalbą V. Janulevičius (kiniškos programinės įrangos naudojimas energetikos sektoriuje – ELTA), yra susiję su Europine situacija. Ir ypač didžiosiose šalyse yra rizika, kad bandydamos tapti nepriklausomos nuo rusiškų dujų, jos susikurs kitą priklausomybę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Čia labai teisingas pastebėjimas, bet tai ne nacionalinės strategijos klausimas“, – paminėjo ji.
Visgi, premjerė pabrėžė, kad Lietuvai yra svarbu, jog ES netaptų priklausoma nuo Kinijos komponentų. Todėl ji tikisi, kad Europos Komisijos vadove ir toliau išliks Ursula von der Leyen, kuri supranta, jog tokias rizikas reikia mažinti.
„Aišku, būdami ES sudėtinė dalis, esame suinteresuoti, kad jie visi neužliptų ant to grėblio, nes tos priklausomybės kritiniais momentais sukuria labai didelį spaudimo svertą išblaškyti ES, kai kažkam labiau skauda priimti vienus ar kitus sprendimus“, – komentavo premjerė.
„Aš tikiuosi, kad kai bus formuojama nauja Europos Komisija, jai vadovaus U. von der Leyen, turinti labai aiškų supratimą, jog ES reikia mažinti rizikas“, – sakė ji.
Trečiadienį vykusio naujosios Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) pristatymo metu V. Janulevičius energetikos ministrui Dainiui Kreiviui iškėlė klausimą, ar kinietiškos programinės įrangos naudojimas energetikos sektoriuje, ypač vėjo ir saulės energijos gamyboje, nekelia pavojaus Lietuvos ir Europos saugumui. Pastebima, kad strategijoje Rusija ir jos keliamas pavojus paminimas 7 kartus, o Kinija, nė karto.
ELTA primena, kad naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, jis patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.
