Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad norėtųsi žinoti, kaip sprendimai dėl bazinių palūkanų normų gali paveikti Lietuvos ekonomiką, finansus, infliaciją ir nekilnojamojo turto kainas.
„Atidžiai stebime Vokietijos, Olandijos centrinių bankų vadovų išsakytą poziciją, kad palūkanų normos turi būti didinamos ir kai kurie netgi griežtai sako, kad jos ir bus didinamos jau šiais metais, siekiant apsaugoti euro zonos ekonomiką nuo perkaitimo ir suvaldyti infliacijos augimą“, – sakė M. Majauskas.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, sprendimai Europos Centriniame Banke (ECB) priimami konsensusu, nepaisant įvairios viešosios komunikacijos. Pasak jo, reikia nebijoti, kad dabartinės prognozės gali ateityje pasikeisti esant naujiems faktams. Jis teigė norintis pamatyti kovą planuojamas pateikti ECB prognozes, ar euro zonoje pasiektas 2 proc. vidutinio laikotarpio infliacijos tikslas.
„Turime dirbti su skalpeliu, o ne su plaktuku (...) Veikdami nekantriai dabar galime „pritrenkti“ euro zonos augimą ateityje. Iš mūsų, Lietuvos perspektyvos tai tikrai būtų labai blogai, nes euro zona yra mūsų pagrindinė prekybos partnerė. Kiek sveika euro zonos ekonomika, tiek bus iš esmės gyvybinga ir sveika Lietuvos ekonomika“, - komitete kalbėjo G. Šimkus.
„Manau, ir labai jaučiu, kad patys sentimentai yra besikeičiantys. Nes lūkestis buvo, kad infliaciniai procesai nurims šiek tiek greičiau, bet panašu, kad tas dalykas neįvyksta“, – sakė jis.
G. Šimkus teigia nenorintis komentuoti kitų Europos centrinių bankų pozicijos, tačiau mano, jog „nebūtinai turime dabar pradėti kalbėti apie palūkanų normų kėlimą“.
Paprašytas įvertinti, kaip pasikeistų gyventojų finansinė padėtis padidinus palūkanų normas, centrinio banko vadovas sakė, kad tai neturėtų būti didelis poveikis.
„Jeigu paskola apie 60 tūkst. eurų ir dabar būsto paskolų norma yra apie 2 proc. tai mokama yra apie 190 eurų įmoka. Jeigu EURIBOR padidės 1,5 proc. punkto, tai darykime prielaidą, kad atitinkamai išaugo ir ECB palūkanų norma, įmoka padidėja iki 215 eurų, tai yra apie 25 -30 eurų. Tai turbūt mes nekalbame apie kažkokį esminį asmens finansinės padėties pablogėjimą“, – sakė G. Šimkus.
„Bet teoriškai taip, palūkanų normų kilimas turėtų veikti stabilizuojančiai nekilnojamojo turto rinką“, – sakė G. Šimkus.
LB vadovas pripažino, kad palūkanų normoms augant padidėtų ir skolinimosi kaina valstybei.
„Palūkanų normoms augant, skolinimosi kaina šiek tiek padidėja. Tame tarpe padidės skolinimosi kaina ir valstybei. Bet padidės naujos skolos, ne senos (kaina)“, – kalbėjo G. Šimkus.
Centrinio banko vadovas pažymėjo, kad dėl sunkiai nuspėjamų rizikų vidutiniu laikotarpiu neapibrėžtumas dėl infliacijos yra išskirtinai didelis.
„Rizikos, nukreiptos į infliaciją yra didelės, tai yra didžiulės geopolitinės rizikos – Ukraina, kaip mes matome, kas įvyko vakar. Neįsivaizduoju kaip tai prognozuoti. Mes matome tiek paklausos smarkų atsigavimą, tiek ir pasiūlos esančius trikdžius (...). Ir, deja, šitie dalykai, ypač pasiūlos trikdžiai nesieliminuoja taip greitai, kaip norėtųsi“, – sakė jis.
Lietuvos bankas pažymi, kad nors infliacija euro zonoje ir Lietuvoje pastaruoju metu yra padidėjusi, prognozuojama jos normalizacija. Ir mūsų šalyje, ir euro zonoje infliaciją daugiausiai lėmė išorės veiksniai: tarp infliacijos komponentų ryškiausia vietą užėmė energijos išteklių kainos.
Šiuo metu tikimasi vėlesnio dujų kainų sumažėjimo nei rengiant gruodžio mėnesio ECB prognozes.
„Norime, kad jos (dujų kainos – red.) greičiau kristų, lūkestis atsispindėdavo ir rinkoje (...) Matome, buvo prognozuojamas jų (ateities sandorių kainos kritimas – red.) ir, atitinkamai, tai veikia infliacijos prognozę ir jos matymą, bet paskutiniai, vasario 18 dienos, duomenys rodo, kad greitu metu europietiškų dujų kainų kritimas jau net nenumatomas ir, be abejo, tai atsispindės ir infliacijos prognozėse“, – sakė G. Šimkus.
Lietuvos banko teigimu, darbo kaštų augimas Lietuvoje yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, o ilgesniu laikotarpiu darbo užmokestis išaugo pastebimai sparčiau nei kainos.
M. Majauskas domėjosi, ar atlyginimų augimas nesukels antros infliacijos bangos, turint omenyje, kad euro zonoje vidutinis atlyginimų augimas nuosaikus, o Lietuvoje situacija visai kitokia.
„Jeigu paimtume kelias Baltijos šalis, dar Slovakiją, Slovėniją prijungtume, matysime, kad atlyginimų augimas yra pakankamai reikšmingas. (...) Ar jūs taip pat nematote rizikos, jog augantys atlyginimai gali įsukti antrąją infliacijos bangą?“, – klausė Seimo narys.
G. Šimkus teigė, kad darbo užmokestis Lietuvoje beveik dviženkliais skaičiais auga jau dešimtmetį. Bet žiūrint į kainų dinamiką, būta netgi defliacinių laikotarpių.
„Pinigų politika vykdoma Eurosistemos mastu, esame tik nedidelė euro zonos dalis (...) Lietuvoje turime konvergencijos faktorių, mes vejamės, taip pat ir didindami mūsų šalies produktyvumą euro zonos tą, vadinkime, vidutinį lygį. Ir euro zonoje vykstantys procesai yra kaip tam tikras to stabilizatorius, kad darbo užmokesčio ir kainų augimo spiralė pas mus neįsibėgės tokiu būdu, kad paveiktų visos euro zonos, kurios mastu vykdoma pinigų politika, tuos infliacinius procesus“, – sakė G. Šimkus.
M. Majauskas teigė, kad antrinės infliacijos bangos rizika Lietuvai, jo manymu, yra didesnė nei kitoms šalims.
„Čia, gerbiamas banko pirmininke, labai norisi jūsų dėmesio šitai daliai ir atidžiai stebėti, ar Lietuvoje esanti tikrai išskirtinio dydžio infliacija, ji nevirsta antrąja infliacijos banga, inspiruota būtent energijos kainų, persimetančių į atlyginimų augimą, į paslaugų kainų augimą ir vėl, automatiškai, atlyginimų augimą ir kitų kainų augimą. Tuos dalykus turime labai atidžiai stebėti“, – kalbėjo M. Majauskas.
Vasario pradžioje Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad reguliuotojas dėl pinigų politikos griežtinimo spręs tik įvertinęs naujausius duomenis. Tai ji sakė kilus spėlionėms, kad palūkanos galėtų būti keliamos anksčiau nei planuota, skelbė ELTA.
Europos Parlamento komitetui Ch. Lagarde sakė, kad ECB valdančioji taryba per kitą savo posėdį kovą pirmiausia „labai atidžiai įvertins“ naujausias banko infliacijos ir augimo prognozes ir tik tuomet žengs kitą savo žingsnį. Išankstiniai duomenys rodo „padidėjusią tikimybę, kad infliacija stabilizuosis ties mūsų užsibrėžtu“ 2 proc. tikslu, teigė ji.
ECB vadovė taip pat pabrėžė, kad euro zonos šalys „nerodo tokių pat perkaitimo ženklų kaip kitos didelės ekonomikos“, čia omenyje turėdama JAV ir Jungtinę Karalystę (JK), kur centriniai bankai sugriežtino pinigų politiką.
ECB patiria spaudimą dėl itin aukštos infliacijos euro zonoje, kurį sausį siekė 5,1 proc. ir buvo didžiausia nuo atitinkamų duomenų rinkimo pradžios 1997-aisiais.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausį, palyginti su pernai gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo 2,2 proc. O per metus – šį sausį lyginant su 2021 metų pirmu mėnesiu, kainų pokytis sudarė 12,4 proc.
