„Konstitucinis Teismas įvardijo, kad tai turi būti pakankamai svarbios priežastys. Tą svarbumą nustatyti bus didelis iššūkis. Jeigu žmogus serga kritine liga ir gali nesulaukti senatvės, tai turbūt akivaizdžiai svarbi priežastis.
Galbūt kažkam bus svarbi priežastis įsirengti pirmąjį būstą ir nusipirkti plazminį televizorių. Bet surasti balansą tarp šitų svarbių priežasčių bus pakankamai sunku (…). Visa tai pasakius, pasaulyje yra įvairių praktikų“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo G. Šimkus.
Paprašytas įvardyti galimas priežastis, pateisinančias traukimąsi iš kaupimo, jis pakartojo, kad kritinės sveikatos problemos gali būti tarp tų aplinkybių.
„Mano akimis, kritinės ligos ir panašūs dalykai, tai ir yra svarbios priežastys. Kur yra svarbių priežasčių riba į kitą pusę nuo šitos? Tai – diskusijų klausimas. (…) Darbo praradimas – bet juk yra bedarbio išmokos? Būsto problemos? Bet yra įstatymuose numatyta galimybė atidėti mokėjimus“, – sako G. Šimkus.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – ką daryti su valstybės jau suteikta paramos kaupiantiesiems dalimi.
„Valstybės parama, ypač turint omenyje aktualius poreikius gynybai, turi būti įvertinta. Nes Lietuvoje senatvės kaupimą senatvės pensijoje rėmė valstybė. Jeigu tai tampa kitais (lėšų paskirties – red.) motyvais, klausimas, ar tikslingai būtų panaudotos valstybės lėšos.
Žinau, kad gali būti sakoma, jog neįmanoma išskaičiuoti. Aš manau, kad įmanoma išskaičiuoti ir techniniai sprendimai išmokėjimui turės būti parengti tų pačių kaupimo bendrovių: galėtų būti taikomas last in, first out principas ar kažkaip panašiai – tai yra, pirmiausia išmokamos paskutinės įmokėtos lėšos“, – sako G. Šimkus.
Jis paaiškino, kad arba valstybės suteiktos lėšos turi grįžti jai, arba likti kaupime, tačiau negalėtų būti grąžinamos žmonėms, „nes valstybė rėmė būtent kaupimą senatvės pensijai“.
Centrinio banko vadovas teigia, jog institucija svarsto ir atidžiau pasižiūrėti į visą pensijų kaupimo sistemą apskritai.
„Galiu pasakyti tiek, kad mes Lietuvos banke, matydami jo Ekscelencijos prezidento siūlymus, kad dabar ministrė (M. Navickienė – red.) komentavo, jog bus pakeitimų, esame pasiėmę šiek tiek namų darbų pasižiūrėti galbūt į tą pensijų kaupimą dar kartą ir išeiti su pasiūlymais, kaip tą dalyką patobulinti. Bet tai – darbas progrese“, – sakė G. Šimkus.
Opozicijos atstovai registruoja siūlymą
Po KT sprendimo, Seimo socialdemokratai penktadienį paskelbė registravę įstatymo pakeitimus, leidžiančius antros pakopos pensijos dalyviams suteikti galimybę gauti išmoką, jeigu jie patys ar jų šeimos nariai susirgtų sunkia liga bei kitais atvejais.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė akcentuoja pasiūlyme įvardytus sveikatos sutrikimo atvejus, kai žmogus galėtų pasinaudoti fonduose sukauptais pinigais.
„Tokios ligos kaip I tipo cukrinis diabetas, miokardo infarktas, insultas, išsėtinė sklerozė, vėžys ir kitos gali pasibaigti asmens mirtimi ar neįgalumu, todėl turi būti užtikrinamas savalaikis ir tinkamas gydymas. Reabilitacija neįgalumo atveju, dantų protezavimas, pagaliau artimojo mirtis dažnai pareikalauja didelių finansinių resursų“, – pažymi O. Leiputė.
Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo, pranešė ELTA.
„Konstitucijai prieštarauja šiame įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. Taip yra varžomos pensijų fondo dalyvio nuosavybės teisės“, – ketvirtadienį teigė KT pirmininkas Gintaras Goda.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai.
Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pastaroji tvarka įsigaliojo 2019 metais.
Diskusijos dėl kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose paaštrėjo po to, kai paskelbta, kad šie fondai 2022 patyrė smarkų nuosmukį – vertė smuko apie 14 proc. Fondų valdytojai sako, jog reikia vertinti ilgesnį kaupimo laikotarpį ir bus aišku, kad fondai suteikia grąžą.
Papildomas kaupimas antroje pensijų pakopoje Lietuvoje prasidėjo 2004 metais.
