Krosnelės – malkomis kūrenamų katilų gamybos linijos tęsinys
S.Bondarevo teigimu, granulinių krosnelių gamybos „Astra“ ėmėsi reaguodama į kietojo kuro pokyčius rinkoje: „Šiandien nemaža medžio granulių pasiūla, ir Alytuje veikia jų gamybos įmonė „Graanul Invest“. Šis kuras populiarėja, žmonėms patogu jį saugoti, todėl turėjome įvertinti rinką.“
Gamykla pernai į granulinių krosnelių gamybai reikalingą laboratorinę ir pačios gamybos programinę įrangą investavo apie 170 tūkst. litų. Gaminį sukūrė „Astros“ šildymo technikos padalinio vadovas Viktoras Bondarevas, bendrovės jaunas specialistas konstruktorius Arnas Petravičius ir inžinierius, katilų laboratorijos vadovas Tomas Čibiras. Naujojo gaminio dizainas pritaikytas prie ankstesnių įmonės gaminių.
Prieš pat Naujuosius pradėtos gaminti ir iki šiol gaminamos 7 kilovatų galingumo granulinės krosnelės, pajėgios apšildyti iki 70 kv. metrų patalpas. Pasak S.Bondarevo, tokio galingumo krosnelės daugiausia skirtos individualiems namams. Tačiau šiais metais „Astra“ pradės gaminti ir galingesnes – 8 bei 10 kilovatų granulines krosneles. Jomis patalpas jau galės šildytis ir nedidelės įmonės.
Kol kas alytiškių įmonė pirkėjams gali pasiūlyti pilkos, raudonos ir juodos spalvų, jų šviesesnių ir tamsesnių atspalvių granulines krosneles, ateityje bus atsižvelgiama į užsakovų poreikius. Pirmi 200 šių krosnelių daugiausia siūloma Lietuvos rinkai per Vilniaus bendrovę „Vilpra“. Bandomieji pavyzdžiai išsiųsti į Belgiją ir Švediją.
Granulinės krosnelės „Astros“ specialistų įvardijamos kaip čia esamos malkomis kūrenamų katilų gamybos linijos tęsinys.
Šiemet gamykla numačiusi investuoti į pasiruošimą 18, 25 ir 32 kilovatų galingumo granulinių katilų gamybai, o ją vykdyti žadama ateinančiais metais. „Šiuose katiluose bus automatizuotas kūrenimas granulėmis, kai jų pripylus patalpos bus šildomos savaitę ir ilgiau“, – tvirtino „Astros“ generalinis direktorius.
Pernai Lietuvoje parduota daugiausia gaminių
Praėjusiais metais Alytaus mašinų gamykla turėjo 46 mln. 800 tūkst. litų apyvartą. Ji buvo 1 mln. litų mažesnė nei 2012-aisiais. Bet, S.Bondarevo pastebėjimu, pridėtinės vertės pačioje gamykloje praėjusiais metais sukurta 7 proc. daugiau nei užpernai.
2013 metai „Astrai“ dėl jos produkcijos pardavimo buvo išskirtiniai tuo, kad daugiausia jos parduota Lietuvoje – 29,1 proc. Didžiausi užsakymai įvykdyti „Pieno žvaigždėms“ ir Vilkyškių pieninei, kurioms pagamintos pieno talpyklos su visais įrenginiais. Palyginti su 2012-aisiais, pernykštis gamyklos pardavimas mūsų šalyje padidėjo 8 proc.
Pernai 29 proc. „Astros“ gaminių parduota į Rusiją, 12 proc. – į Vokietiją, 11 proc. – į Prancūziją, po 5 proc. – į Olandiją ir Švediją. Iš viso „Astra“ savo produkciją eksportuoja į 24 šalis.
Didžiąją dalį – net 80 proc. jos gaminių praėjusiais metais sudarė nerūdijančiojo plieno talpyklos maisto ir chemijos pramonei, 10,6 proc. – malkomis kūrenami nuo 18 iki 100 kilovatų galingumo šildymo katilai, 5 proc. – skalbimo įrenginiai, 4,4 proc. – atskirų įmonių užsakymai pagaminti įvairias detales ir mazgus.
Pernai gamykla į gamybos įrangos ir pastatų atnaujinimą iš viso investavo 1 mln. 200 tūkst. litų. Ant dviejų jos pastatų įrengti saulės kolektoriai, kurie šildo vandenį, įdiegta gamybos valdymo programa „Monitor“, kurią turi tik kelios šalies įmonės, nupirkta nauja programinė įranga.
Didžiosios investicijos „Astroje“ iš savų ir banko paskolos lėšų baigtos prieš penkerius metus – už 27 mln. litų atnaujintos talpyklų gamybos patalpos ir įdiegta visiškai nauja jų gamybos technologija.
Šiuo metu mašinų gamykloje dirba 245 žmonės.
