Įtakos turi ir energetikos kainos
Užimtumo tarnyba (UT) skaičiavo, kad per šiuos metus iki rugsėjo pirmosios, kaip paskui patikslino, gavo 52 pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus. Pernai, kaip buvo aiškinta, per tą patį laikotarpį buvo gauta 16 pranešimų mažiau.
Nors 2020-aisiais buvo gautas dar didesnis pranešimų skaičius, kuris siekė 80, šiųmetinis atleidžiamų darbuotojų skaičius, UT duomenimis, dvigubai viršija pernykščius metus ir yra šiek tiek didesnis nei 2020-aisiais, mat nuo sausio iki rugsėjo 1-osios apie atleidimus buvo įspėti 4,4 tūkst. darbuotojų.
„Daugiausia grupės darbuotojų atleidimų gauta iš apdirbamosios gamybos ir transporto bei saugojimo veiklą vykdančių įmonių“, – teigė UT atstovai.
Kaip dažniausiai nurodoma atleidimo priežastis, kaip patikino, buvo darbo organizavimo pakeitimai.
„Neretai nurodoma, jog dėl susitraukusių užsakymų ir mažėjančių veiklos mastų dalies darbuotojų atliekamos funkcijos tampa perteklinės“, – patikslino UT.
Tarp kitų priežasčių, kaip buvo aiškinta, 9 pranešimuose nurodyta, kad atleidimai įvyko dėl įmonės bankroto, 5 – dėl juridinio asmens likvidavimo, 6 – dėl reorganizacijos ar restruktūrizacijos, 1 – dėl stabdomos gamybos dėl neprognozuojamų energijos kainų.
„Jei pirmoje metų pusėje daugiausia pranešimų buvo susiję su geopolitine padėtimi, sankcijomis, tai dabar atsiranda pranešimų, kuriose nurodomas veiklos stabdymas dėl energijos kainų, o kai kurias įmones gali paliesti abu faktoriai“, – sakė UT specialistai.
Pagal įmonių pateiktus pranešimus, didžiausi šių metų numatomi grupės darbuotojų atleidimai numatomi AB „LTG Cargo“, kur įspėjimus apie atleidimus gavo 1207 darbuotojai, AB „Lietuvos paštas“, kur įspėti 592 darbuotojai, AB „LTG INFRA“ su 469 darbuotojais.
Taip pat dar 395 darbuotojus numatyta atleisti AB „Kaišiadorių paukštynas“, 274 AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir 136 darbuotojus UAB „Birių krovinių terminale“.
Skaičiai gali augti, grėsmė – mažesnėms įmonėms
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, kiek darbuotojų artimiausiu metu gali netekti darbo, priklausys nuo to, kiek pagalbos dėl energijos kainų bus skirta verslui.
„Jeigu mūsų antiinfliacinės priemonės ir toliau fokusuosis tik į vartotojus, o įmonėms energetikos kainos ir toliau kils tokiu tempu, kaip kilo rinkoje iki šiol, tai neišvengiamai prives prie gamybos įmonių sustabdymo ir prie bedarbių skaičiaus augimo.
Tada mes matysime blogėjančius gyventojų lūkesčius. Viešojoje erdvėje bus daug naujienų, kad verslai stoja ir tai gyventojus paveiks ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai“, – teigė jis.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pastebėjo, kad jei gyventojai nesiims taupyti energijos, tai turės daryti verslas, kas gali baigtis blogai.
„Toks scenarijus būtų dar blogesnis, žmonės prarastų darbą“, – tikino jis ir pridūrė, kad šiuo atveju daugiau pagalbos reikėtų verslui nei gyventojams.
„Tik tai turėtų būti ne kompensavimo, bet tiesiog pagalbos mechanizmai. <...> turėtų būti mokamos prastovos darbuotojams, užtikrinamas įmonės tęstinumas <...>, turi būti daroma taip, kad įmonė, pasibaigus kainų šuoliui, atsigautų ir tęstų veiklą“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė jis.
UT specialistai taip pat tikino, kad jei išsilaikys sudėtinga situacija dėl elektros kainų šuolio, pranešimų apie numatomus atleisti darbuotojus skaičius gali augti.
„Tai labiau gali paliesti mažesnes įmones, kurių finansinės atsargos nėra pakankamos atlaikyti didesnius išbandymus.
Užimtumo tarnyba registruoja tik didesnius atleidimus, kurie atitinka LR DK 63 straipsnio sąlygas, tad, tikėtina, kad žinios apie veiklos nutraukimą smulkesnėse įmonėse Užimtumo tarnybos nepasiekia“, – teigė UT atstovai.
Arlauskas: pavienių grupinių atleidimų gali būti
Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tikino manantis, kad situacija daugiausia priklausys nuo bendros ES pozicijos ir to, kaip įmonės šiandien yra pasiruošusios atlaikyti neramumus.
Pasak jo, energijos kaštai skirtingose įmonėse galutinėje kainoje sudaro skirtingą dedamąją, o skiriasi ir įmonių pasiruošimas bei investicijų į atsinaujinančią energetiką dalis.
„Yra fermų, kurios taip pat stovi nuo senų laikų ir akivaizdu, kad taip ir stovės, kokie, tarkime, paukštynai.
Senos konstrukcijos, šiferis, niekas neinvestuota, o visada gyveno gerai, bet dabar yra sunku. Tokios įmonės dabar tikrai turės problemų.
Bet supraskime, kad ėjimas vien subsidijų keliu veda prie infliacijos didinimo. Nepavydžiu Vyriausybei, kaip subalansuoti paramos mechanizmus“, – sakė jis.
D. Arlauskas tikino, kad diskusijos, kokios pagalbos reikėtų ir kaip ji turėtų būti paskirstyta, bus ir tarp paties verslo. Kol kas, kaip tikino, didžiausia dilema yra tarp į atsinaujinančią energetiką investavusio ir kaip tik to nedariusio verslo.
„Jeigu vieni investavo iš savo pelno, keitėsi langus, duris, statė saulės elektrines, o kiti nedarė nieko. Kodėl mes tada turime visi dengti? Kaip rasti proporciją? Matau nelygybę“, – kalbėjo D. Arlauskas.
„Nemanau, kad bus labai daug grupinių atleidimų“, – apibendrino jis.
Gali gauti išmokas
„Delfi“ primena, kad jei darbuotojas neteko darbo, asmuo gali kreiptis į UT, kur galės gauti bedarbio statusą bei kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo.
Išmokos numatytos asmenims, jei asmuo buvo draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos.
Nedarbo išmoka yra mokama 9 mėnesius, o jos dydis priklauso nuo anksčiau asmens gautų pajamų.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
