Pagrindinis svarstant projektą bus bus Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK). Pirmasis svarstymas numatytas lapkričio 14 dieną, antrasis – lapkričio 23 dieną. Priėmimas planuojamas gruodžio 5 dieną.
Ministrė: žmonės pajus ekonomikos augimą
„Po kelerių metų įvairiausių neramumų, manau, kad 2024 metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajausti ekonomikos augimą“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje biudžeto projektą pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, prielaidos, formavusios biudžeto projektą, yra lūkestis, kad ekonomika kitąmet augs 1,7 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarys 2,9 proc., darbo užmokesčio augimas pastebimai viršys infliaciją.
„Tačiau vienas iš esminių kriterijų, kuriuo remtasi, buvo nuostata, kad 2024 metais grįžtama prie fiskalinės drausmės Europoje. Turime laikytis Mastrichto kriterijaus ir neperžengti 3 proc. biudžeto deficito“, – sakė ministrė.
G. Skaistė praėjusią savaitę taip pat akcentavo fiskalinės drausmės reikalavimus, paklausus, kiek biudžeto projekte yra erdvės galimiems pokyčiams, jam keliaujant į Seimą.
„Mano erdvė baigiasi ties 2,9 proc. BVP deficito. Jeigu fantazija skirtingų priemonių susiveda į 2,9 proc., matyt, tų pokyčių viduje gali būti, bet tokiu atveju, sprendimai turi būti abiejose pusėse: tiek debetas, tiek kreditas.
Jeigu yra siūloma kažkurias išlaidas didinti, turi būti pasiūlyta ir kurias išlaidas sumažinti“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio kalbėjo G. Skaistė.
Ministrė taip pat vadino projektą „žmonių biudžetu“, sakydama, kad jis turėtų leisti žmonėms pajusti ekonomikos augimą, didėjant jų pajamoms ir perkamajai galiai.
Klausimai dėl biudžeto deficito ir replikos apie „karčią ateitį“
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Aidas Gedvilas ragino nesidžiaugti atlyginimų augimu, nes žmonių pajamų dalį surijo infliacija.
„Žiūrint į pateiktą biudžetą, net ekspertams išsprūsta žodžiai „gražus skaičiukų rinkinys“. Kviečiu neveidmainiauti, kad Lietuvos ekonomika stiprėja. Infliacija pasiekė neregėtas aukštumas. Kam girtis padidėjusiais atlyginimais, jeigu jiems padidėjus gyventojai gali sau leisti vis mažiau ir važiuoja į Lenkiją?“, – klausė parlamentaras.
Finansų ministrė pakartojo lūkestį, kad kitąmet infliacijos tempas lėtės, o atlyginimai toliau augs.
„Infliacija yra ne tik Lietuvoje, ir kitos valstybės susidūrė su beprecedenčiu infliacijos augimu. Kalbant apie ateinančius metus, prognozuojama, kad darbo užmokestis augs 6,5 proc., o infliacija bus 2,9 proc. Tai reiškia, kad perkamoji galia augs. Tą ir pasakiau“, – atsakė G. Skaistė.
Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Algirdas Butkevičius stebėjosi dėl planuojamo biudžeto deficito.
„Nesitikėjau, kad bus deficitas bus 2,9 proc. nuo BVP. Nebuvo galvojama atidėti rezervą (…). Pirmą kartą matau, kad savivaldybių pajamos ir išlaidos nesubalansuotos, maždaug 100 mln. eurų“, – klausė A. Butkevičius.
Ministrė G. Skaistė sakė, kad viršplaninės pajamos buvo panaudotos deficito mažinimui 2023 metais.
„Kalbant apie savivaldybių biudžeto pajamos, daryta prielaida, kad savivaldybės galės pasiskolinti pagal ciklinę komponentę“, – sakė G. Skaistė.
A. Butkevičius taip pat teiravosi, ką teks daryti, kai išaugs valstybės skolos aptarnavimas.
„2026 metai turbūt bus tie metai, kai skolos aptarnavimo išlaidos sieks turbūt 800 mln. eurų. Jeigu įvertinsime socialinių išlaidų indeksavimą, tai matyti, kad gali atsirasti labai didelis poreikis skolintis, ar mokesčius pakelti“, – sakė Seimo narys.
G. Skaistė sako, jog mokesčių reformos siūlymai dabar jau Seimo rankose.
„Vyriausybė yra pateikusi mokesčių pasiūlymų pakete, kaip didinti valdžios sektoriaus pajamas, bet tam reikalingas ir sutarimas Seime“, – sakė ministrė.
„Darbo partijai“ atstovaujantis Seimo narys Valdemaras Valkiūnas teiravosi, ar negalima dalies lėšų, skirtų ginkluotei, kol kas paskirstyti kitoms reikmėms.
„Visiems aišku, kad su tokia premjere ir biudžetu Lietuvos laukia karti ateitis. (…) Krašto apsaugai skiriama daug lėšų, o krašto apsaugos ministras sakė, kad ginkluotė užperkama, bet mokėti reikės 2025-2026 metais, tai ar negalima tų perteklinių lėšų kažkaip kitaip paskirstyti, padėti tautai?“, – teiravosi Seimo narys.
Suabejota MMA didinimo sparta
„Laisvės partijos“ atstovas Kasparas Adomaitis klausia, ar didinant minimalią mėnesio algą, nėra mažinama kitų darbuotojų motyvacija.
„Ar ne pernelyg skubame su minimalios algos didinimu? (…) Minimali alga artėja prie mokytojo atlyginimo ir žmonės pradeda nesuprasti, kodėl dirba už tokias algas. Padidiname mokytojams, bet yra iš valstybės pareigybių, kur nedidėja tiek, kiek minimali alga. Jau nekalbu apie minimalios algos poveikį infliacijai“, – sako K. Adomaitis.
G. Skaistė sako, kad dėl MMA formulės sutarta, jog ji auga tolygiai su darbo rinka, matuojamas atotrūkis nuo vidutinio darbo užmokesčio.
„Stengiamės artėti link geriausių vidurkių, kurie matome Europos Sąjungos valstybėse, kuriuose tas skirtumas yra geriausias, tai šiuo atveju būtų apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Pasiūlytas sprendinys yra kuklesnis“, – sakė ministrė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Seimo narys Valius Ąžuolas mano, kad „podukros“ vietoje atsirado keliai, vaiko pinigai.
Ministrė nesutiko su tokiu vertinimu, primindama vėlgi solidarumo įnašą.
„Asociacijos dėl podukrų yra labiau jūsų interpretacija. Yra papildomų šaltinių kelių finansavimui kaip laikinasis solidarumo įnašas. Manau, kad Vyriausybės prioritetai atliepti. Vaiko pinigai indeksuojami pagal įstatymą, jiems numatoma beveik 600 mln. eurų, jie augs 10 proc.“, – kalbėjo ministrė.
Po pristatymo padaryta pertrauka, rytinis Seimo posėdis baigtas. Vėliau antradienį planuojama pristatyti lydinčiųjų įstatymų projektus.
Dėmesys švietimui, žmonių pajamoms, saugumui ir investicijoms
Finansų ministerijos teigimu, valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui ir trims prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui ir investicijoms.
Valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 17 mlrd. eurų pajamų, palyginti su šiems metams patvirtintu biudžetu pajamos auga 9,4 proc. arba 1,46 mlrd. eurų.
Numatyta per 20,5 mlrd. eurų išlaidų – jos auga 7,9 proc. arba 1,49 mlrd. eurų. Didžiausia išlaidų dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sudarys -2,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių -2,5 proc. – atskaičius laikinąsias priemones (pagalbą Ukrainai), o valdžios sektoriaus skola – 39,8 proc. BVP.
Pajamų šaltiniai 2024 metų valstybės biudžeto projekte:
Valstybės biudžeto išlaidose didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 mlrd. eurų (papildomai 977 mln. eurų, palyginti su 2023 metais).
Sveikatos apsaugai atiteks 3 mlrd. 836 mln. eurų (papildomai 456 mln. eurų), švietimui – 3 mlrd. 842 mln. eurų (papildomai 540 mln. eurų), gynybai – 2 mlrd. 134 mln. eurų (papildomai 48 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 932 mln. eurų (papildomai 76 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 823 mln. eurų (papildomai 83 mln. eurų daugiau).
Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 5,8 mlrd. eurų (lyginant su 2023 m. auga 811,1 mln. eurų arba 16,2 proc.).
Valstybės biudžeto projekte prioritetu išskiriamas politinių partijų bendrai pasirašytas susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas: finansavimas švietimui didinamas 14 proc., tam papildomai skiriant per 387 mln. eurų.
2024 metų biudžeto projekte žmonių pajamų didinimui numatoma daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.
Didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 625 iki 747 eurų.
Kartu daugiau kaip 688 mln. eurų numatyti kultūros ir meno įstaigų darbuotojų savivaldybių ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinės apsaugos ir darbo, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti.
Valstybės biudžeto asignavimai:
Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti per 211 mln. eurų.
Senatvės pensijoms numatyta papildomai 519 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė antradienį Seime pristatė „Sodros“ biudžeto išlaidas, kurios, palyginti su 2023 metų laukiamu rezultatu, augs labiau nei pajamos.
„Kalbant apie prognozuojamas 2024 metų „Sodros“ biudžeto pajamos, jos laukiamos 8 proc. didesnės nei šiemet. Socialinių įmokų tarifų keisti nesiūloma. Siūlome 2024 metams patvirtinti 7638,6 mln. eurų pajamas.
Prognozuojamos išlaidos – 7061,6 mln. eurų ir 11 proc. didesnės, nei laukiama 2023 metais. Didžiausią išlaidų dalį sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijos“, – kalbėjo M. Navickienė.
Pasak jos, prognozuojama, kad senatvės pensininkų skaičius kitąmet didės 4 tūkst. iki 619,5 tūkst.
Prognozuojama, kad vidutinė pensija kitąmet bus 644 eurų (su būtinuoju darbo stažu) ir padidės vidutiniškai žmogui „į rankas“ 70 eurų.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rima Baškienė kėlė demografijos ir paramos tėvams klausimą.
„Parama šeimoms, auginančioms vaikus. Matome augančias išmokas. Ar planuojant Valstybinio socialinio draudimo biudžetą jūs svarstėte finansavimo galimybę dėl maksimalaus kompensuojamo darbo užmokesčio vaiko priežiūros išmokai gauti.
Ar yra galimybė padidinti vadinamasis „lubas“ nuo dviejų iki trijų vidutinių darbo užmokesčio, nes puikiai suprantame, kad dirbančios ir mokančios mokesčius motinos, kad jos galėtų gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką ir tai galimai paskatintų jas daugiau atiduoti motinystei“, – sakė parlamentarė.
Ministrė M. Navickienė sako, kad tai biudžete nenumatyta, bet galioja ankstesnės priemonė. Pasak ministrės, išmokos nėra paveikiausia priemonė sprendžiant demografijos problemas.
„Dėl „lubų“ nesame numatę tokios galimybės dėl įtemptos situacijos pačiame biudžete, bet dar praėjusiais metais esame pakeitę Ligos ir motinystės įstatymą, kuriuo motinystės atostogų prasme gali turėti finansiškai palankesnes sąlygas tos šeimos, kurios naudojasi neperleidžiamomis atostogomis. (…)
Kalbant apie demografinę situaciją, reikia plačiau matyti kontekstą, ir patys demografai kalba apie, kad išmokos nemotyvuoja ilgalaikėje perspektyvoje daugiau turėti vaikų“, – komentavo ministrė.
Kitais metais nenumatytos kompensacijos gyventojams nei už elektrą, nei dujas.
Finansavimas Krašto apsaugos ministerijai ateinančiais metais viršys 2 mlrd. eurų, sudarydamas 2,71 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per milijardą eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.
Be to, papildomai numatomos didesnis finansavimas Lietuvos keliams – per 715 mln. eurų.
Dar viena prioritetinė sritis ateinančių metų valstybės biudžeto projekte – parama Ukrainai ir nuo Rusijos vykdomo karo bėgantiems bei prieglobstį Lietuvoje randantiems jos piliečiams. Iš viso tam bus skirta 232, 2 mln. eurų skolintų lėšų.
Savivaldybių biudžeto pajamos šiemet sieks 5 mlrd. 830,6 mln. eurų, išlaidos – 5 mlrd. 934,2 mln. eurų, augimas, atitinkamai, siekia 16,2 proc. (811,1 mln. eurų) ir 16 proc. (817,2 mln. eurų). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,5 mln. eurų.
