LVŽS frakcijos nariai registravo tokį pasiūlymą Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektui.

Pagal jų siūlomą projektą, „tuo atveju, kai išmokos gavėjas yra Ramūnas Karbauskis, (...), ir su juo siejamos įmonės, tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“

Pasak Seimo „valstiečių“, pasiūlymą jie įregistravo „įvertinę tai, kad valdantieji Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektą registravo siekdami susidoroti su savo didžiausiu politiniu oponentu“.

„Jų siūlomas reguliavimas paliestų ne tik jį, bet ir dešimtis tūkstančių niekuo dėtų Lietuvos ūkininkų, kuriems tiesioginių išmokų netekimas reikštų drastiškai sumenkusias pajamas ir galiausiai – atsidūrimą ant bankroto ribos ypač tais metais, kai dėl klimatinių sąlygų derlius yra menkesnis (pvz. taip buvo 2017-2019 m.), o tai neišvengiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikos stabilumui, nes žemės ūkis išlieka viena iš pagrindinių mūsų ekonomikos sričių. Todėl siūlytume siaurinti įstatymo taikymo apimtį ir tiesiogiai nurodyti asmenį, kuriam įstatymo norma būtų taikoma. Tai leistų išsaugoti esamą kitų Lietuvos ūkininkų ekonominę padėtį, apgintų jų šeimų ar net tolimų giminaičių interesus bei galimybes savarankiškai ūkininkauti ir taip prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo“, – savo pasiūlymą argumentuoja Seimo „valstiečiai“ .

Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad siūlomas reguliavimas sukurtų nevienodas konkurencines sąlygas.

„Antai, Lietuvoje smulkieji ūkininkai gauna daugiau nei tris kartus didesnes išmokas nei žemės ūkio bendrovės (smulkieji ūkininkai gali be tiesioginių išmokų gauti ir išmokas pirmiesiems 30 ha bei išmokas jauniems ūkininkams), kai tuo metu Vokietijoje šis atotrūkis yra dvigubai mažesnis ir siekia 1,5 karto. Kitaip tariant, net ir esama sistema neleidžia Lietuvos bendrovėms būti konkurencingoms tokiose rinkose kaip Vokietija. Sistemą keičiant ir nutraukiant dar didelę dalį išmokų konkurencingumas dar labiau išsikreiptų“ – sako LVŽS frakcijos narys Valius Ąžuolas.
Pasak Seimo narės Agnės Širinskienės, stebina, kai valdantieji imasi visų įmanomų priemonių, kad tik keršytų opozicijai arba ją izoliuotų.

„Matėme projektus, kuriais siekta iš opozicijos atimti Audito komiteto, Antikorupcijos komiteto pirmininkų postus, paskui valdantieji sukūrė Konstitucijos pataisas, kuriomis siekta uždrausti LVŽS partijos pirmininkui kandidatuoti į Seimą, dabar bandoma daryti spaudimą persekiojant su LVŽS lyderiu susijusius verslus.

Yra svarbu, kad valdančiųjų kerštas nekenktų bent jau Lietuvos žmonėms, tad registravome pataisas, kuriomis išmokas riboti siūlome tik vienam asmeniui, į kurį tie ribojimai iš esmės ir buvo nukreipti – LVŽS lyderiui R. Karbauskiui. Tebūnie tai Karbauskio įstatymas, jei valdantieji sumanė valstybę valdyti pagal savo keršto planus, bet bent jau taip išsaugosime kitų Lietuvos ūkininkų ekonominę padėtį, apginsime jų šeimas ir net tolimus giminaičius – konservatoriai užsimoję išmokas atiminėti net iš asmenų, kurie šoninėje giminystės linijoje siejasi net ketvirtu laipsniu, t.y. skaičiuojant išmokas bus priskaičiuojama net pilnamečių ūkininko tėvų pusbrolių valdoma žemė. Kas jau vargu ar atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus“, – sako A. Širinskienė.

Pasiūlymą Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisoms įregistravo Seimo nariai: Agnė Širinskienė, Aurelijus Veryga, Deividas Labanavičius, Giedrius Surplys, Arvydas Nekrošius, Valius Ąžuolas, Zenonas Streikus, Gintautas Kindurys, Guoda Burokienė, Algimantas Dumbrava, Kęstutis Mažeika, Petras Gražulis, Juozas Varžgalys.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas ketina pateikti parlamentui įstatymo pataisas, kuriomis siūloma stambiems ūkininkams riboti tiesioginių išmokų dydį.

Siūlomos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos numato, kad tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 tūkstančių eurų per metus.
Taip pat siūloma nustatyti, kad ši suma negalėtų būti didinama „per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“

Tikimasi, kad tokių saugiklių įvedimas sukurs palankesnes sąlygas paramos žemės ūkiui paskirstymui, sukurs geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje, veiks kaip atgrasanti priemonė nuo žemės ūkio paskirties žemės koncentravimo ir piktnaudžiavimo teikiama parama.