BFK išvadai pritarė 6, susilaikė 4 BFK nariai.
Parlamentarai Andrius Palionis, Laima Nagienė, grupė socialdemokratų bei „darbiečių“ siūlė taikyti mažesnį SND akcizo tarifą, tačiau nė vienam pasiūlymui komitetas nepritarė.
Taip pat aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su „laisviečiais“ Kasparu Adomaičiu ir Morgana Daniele siūlė didesnį tarifą, 70,58 euro, tačiau tam pritarė vienintelis S. Gentvilas.
Pirmadienį Seime buvo pateiktas Akcizų įstatymo projektas, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo SND tarifas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti trečiadienį, vasario 14 d.
Prezidentūra ragino taikyti mažesnį tarifą
Komiteto posėdyje dalyvavęs prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius tvirtino, kad siekiant kompensuoti per aukštą metų pradžioje taikytą akcizą, nepakanka atidėti CO2 dedamosios, o SND tarifas „turėtų būti panašus kaip Lenkijoje“.
„Jeigu perkeltume tą kompensacijos, kurią siūlo Vyriausybė kitais metais, vertę į šiuos metus, tai pamatytume, kad vidutinis tarifas šiais metais visų 12 mėnesių būtų apie 70 eurų už toną. Tai gerokai daugiau nei referencinė reikšmė, kurią siūlo Vyriausybė, tai 41 euras ir tai 5 ar daugiau kartų, negu kaimyninėse šalyse. Siekiant teisingai kompensuoti netekimus dėl per aukšto akcizo, nuo kovo 1 d. turėtų įsigalioti gerokai mažesnis už 41 eurą tarifas, t. y. panašus kaip Lenkijoje“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
„Priešingu atveju, jeigu to nėra, galime kalbėti tik apie butaforinę kompensaciją, ypač įvertinus tai, kad kompensacija yra žadama kitais metais, o nuostolius verslas ir gyventojai patiria dėl tarifo šiais metais. (...) Kadangi tai Neeilinė sesija, tai prezidentas ragina teisingai apsispręsti iš karto. Realus klaidos taisymas būtų šiemet nustatomas lengvatinis tarifas, nuo kovo iki gruodžio mėnesio, o vėliau, kaip Vyriausybė siūlė, standartinis tarifas“, – pažymėjo jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovė Elana Astramovič siūlė dvi alternatyvas – arba taikyti 14 eurų už toną bazinį akcizą, arba 41 euro, tačiau atidedant CO2 dedamąją iki 2026 m. pradžios.
„Galima apsvarstyti dvi alternatyvas. Vis dar yra siūlymas taikyti apie 14 eurų už toną bazinį akcizą ir jis galiotų kartu su CO2 dedamąja, arba alternatyvus siūlymas 41 euras bazinis akcizas ir CO2 dedamoji galėtų būti atidedama ne pusei metų, o iki 2026 m. pradžios“, – kalbėjo E. Astramovič.
Vis tik Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius akcentavo, kad kiekvienas euras nesumokėtas akcizui bus sumokamas per kitus mokesčius.
„Kiekvienas nesumokėtas euras akcizui yra papildomai surinktas euras kitais mokesčiais, nes kitaip nesurinksi. Kompensacija teršiantiems yra vykdoma kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu ir tai vadinasi subsidijomis iškastiniam kurui, ką mes, kaip Lietuva, esame įsipareigoję atsisakyti. Tai tas akcizo mažinimas eina priešinga kryptimi, negu esame gavę EK rekomendacijas“, – aiškino M. Nagevičius.
Jam pritarė ir S. Gentvilas, tikinęs, kad tarifo mažinimas yra „blogas signalas“.
„Jeigu pradėsime su 0, 13 ar net 41 euru už toną, tai bus blogas signalas, kad į tai apsimoka investuoti“, – sakė jis.
Pirmadienį Seime buvo pateiktas Akcizų įstatymo projektas, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo SND tarifas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti trečiadienį, vasario 14 d.
Kitas komitetas pritarė siūlymui tarifą mažinti iki 13,94 Eur/t
Pirmadienį ryte vykusiame posėdyje Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė parlamentarės Laimos Nagienės inicijuotam siūlymui SND akcizo tarifą sumažinti dar labiau, nei siūlo Vyriausybė – iki 13,94 euro už toną.
Plenarinio posėdžio metu L. Nagienė pasisakė prieš Vyriausybės siūlomą akcizo tarifo dydį, pabrėžusi savo pasiūlymą taikyti dar mažesnį akcizą.
Vis tik KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis palaikė Vyriausybės siūlymą ir dėkojo už „greitesnę reakciją, negu buvo žadėta per žemdirbių protestą“.
41 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND, taip pat – kai šios dujos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms.
Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas susidės iš 41 Eur/t pastoviosios dalies ir kintamos anglies dvideginio (CO2) dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos.
Aplinkos ministerija savo ruožtu yra pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.
Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentui siūloma svarstyti įprasta tvarka.
ELTA primena, kad šiemet nuo sausio 1 d. įsigaliojo 304,1 Eur/t SND akcizas.
Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimo priimtas naujas tarifas sukėlė didelį nepasitenkinimą. Sumažinti SND akcizą, be kita ko, reikalavo sausio 23–26 dienomis Vilniuje protestavę ūkininkai, degalinių tinklas „Jozita“ savo kasos čekiuose ėmė rašyti kritiką valdantiesiems.
Be to, sausio pradžioje Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijos paragino Vyriausybę „atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį“ konkurencingumui, šalyje įvedus gerokai aukštesnį SND akcizą nei regione. Dalis įmonių perėjo prie SND po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sumažinti tuomet itin išbrangusių gamtinių dujų vartojimą.
Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, Vokietijoje – 45 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t. Reaguodama į kritiką Vyriausybės kanceliarija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t.
Tikimasi, kad tokį akcizo dydį Seimas patvirtins vasario 12–15 dienomis šaukiamoje neeilinėje parlamento sesijoje. Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.
SND taip pat naudojamas šildymui ir buityje tuose šalies regionuose, kuriuose neišplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, pavyzdžiui, Skuode, Mažeikiuose. Prie 304 Eur/t akcizo dydžio ministerija siūlo pereiti palaipsniui, iki 2030 m.
