„Už“ projektą po pateikimo balsavo 107, susilaikė 2, „prieš“ nebalsavo nei vienas parlamentaras.
Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 25 d. Taip pat siūlymui paprašyta Vyriausybės išvados.
Pristatydamas projektą M. Lingė kalbėjo, kad pagrindinis jo tikslas – suvienodinti požiūrį į įvairias priklausomybes.
„Pagrindinis teikiamo įstatymo projekto tikslas – kad į priklausomybes žiūrėtume vienodai. Tabako ir alkoholio reklama nėra leidžiama, nes jų žala nekvestionuojama, tačiau dėl azartinių lošimų turime išskirtinę situaciją. Priklausomybės forma labai sudėtinga ir neretai lydima katastrofiškų padarinių žmonių likimams, tačiau požiūris į priklausomybę nenuoseklus“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė BFK pirmininkas.
„Paradoksalu, įstatymas skelbia, kad ši reklama yra draudžiama. Tačiau ar ne ciniškai tai skamba, matant mūsų viešą erdvę, matant, kad lošimų bendrovės kasmet reklamai ir paramai išleidžia po 13–14 mln. eurų?“ – retoriškai klausė konservatorius.
Siūlyme numatoma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuo atveju, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.
Taip pat reklamos draudimas negaliotų tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar informacijos apie lošimus skelbime leidiniuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams.
Projekto iniciatoriai tvirtina, kad akivaizdu, jog šiuo metu taikomi reklamos ribojimai yra ne tik nepakankami, bet ir sudarantys prielaidas toliau agresyviai reklamuoti azartinius lošimus ir skatinti asmenis lošti. Pavyzdžiui, šiuo metu matomos dėmesį prikaustančios reklamos prie ugdymo įstaigų, kuriančios iliuziją greitai ir lengvai praturtėti.
Šalies sporto federacijos siūlymą vertina neigiamai, akcentuodamos neigiamą finansinį sprendimo poveikį.
Įstatymas, jo priėmimo atveju, įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
Pateikti ir kiti su azartiniais lošimais susiję siūlymai
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija atskiru įstatymo projektu siūlė suteikti teisę lošimo organizatoriams stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis lošti. Tokiu būdu azartinių lošimų organizatoriams suteikiama teisė ankstyvojoje stadijoje sustabdyti priklausomybių turintį asmenį.
Liberalai taip pat nori nustatyti pareigą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau 50 proc. reklamos biudžeto socialinei, prevencinei reklamai. Parlamentas siūlymams po pateikimo pritarė.
Parlamento Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas teigė, kad šiuo metu nėra skiriama pakankamo dėmesio lošimų prevencijai.
„Šiuo metu numatyta, kad Lietuvos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekinius ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Galiojantis teisinis reglamentavimas neskiria pakankamo dėmesio lošimų prevencijai“, – pristatymas projektą kalbėjo A. Bagdonas.
Liberalų siūlymui po pateikimo pritarė 52, „prieš“ pasisakė – 5, susilaikė 45 parlamentarai.
Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 25 d. Jam paprašyta Vyriausybės išvados.
Galiausiai Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ siūlė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma mažinti lošimų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms be išimčių ribojant galimybę kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose organizuoti lošimus lošimų automatais ir pašto įstaigose organizuoti lošimus.
Jie taip pat siekia nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus, apriboti asmens, per kalendorinius metus maksimalią galimą lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistiną sumą – iki 15 procentų už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų, o jų nedeklaravus – iki 2 praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Viršijus šias sumas, asmenys negalėtų dalyvauti lošimuose. Seimas po pateikimo pritarė ir šiems siūlymams.
Siūlymą pristatęs parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas išreiškė viltį, kad dar šios kadencijos parlamentui pavyks įgyvendinti esminius pokyčius azartinių lošimų srityje.
„Nedažnai nutinka, kad skandalas vienoje srityje, Nacionalinio stadiono klausimu, sukuria netikėtą galimybių langą imtis esminių pokyčių kitoje srityje. Tikiuosi, kad dar šios kadencijos Seimui užteks valios esminiams pokyčiams įgyvendinti“, – teigė L. Savickas.
Demokratų projektui po pateikimo pritarė 91, „prieš“ pasisakė – 1, susilaikė 6 parlamentarai.
Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą taip pat patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas.
Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 25 d. Jam taip pat paprašyta Vyriausybės išvados.
