„Investicinės aplinkos gerinimui yra kitų būdų ir šis sprendimas neturėtų daryti neigiamos įtakos investicinei aplinkai. Vyriausybė matydama kažkokius pokyčius šioje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų, tačiau kol kas toks teiginys yra niekuo pagrįstas, tai tik tam tikra nuomonė“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Ji taip pat aiškino, kad solidarumo įnašo lėšų nukreipimas karinės infrastruktūros objektams, atsižvelgiant į Rusijos agresiją yra pagrįstas ir pateisinamas.
„Rusijos agresija lėmė netipinį didelių vienkartinių karinės infrastruktūros vystymo išlaidų poreikį Lietuvoje didesnėms NATO sąjungininkų gynybinėms pajėgoms priimti, pasiruošti joms. Be jokios abejonės, globali infliacija iššaukė centrinio banko sprendimus ir girdime, kad ECB planuoja kelti bazines palūkanų normas vėl. Šis finansinis aspektas didžiąja dalimi persikelia Lietuvoje į išskirtinai netipines ir laikinas komercinių bankų grynąsias palūkanų pajamas. Dėl to, tas netipiškumas (...) suponuoja, kad laikino solidarumo įnašo nukreipimas karinės infrastruktūros objektams yra pagrįstas ir pateisinamas“, – tvirtino prezidento patarėja.
I. Segalovičienė nesiėmė vertinti, ar būsimas Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normų kėlimas yra paskutinis. Anot jos, akivaizdu, kad ECB toliau įgyvendina siekį mažinti infliaciją pinigų politikos priemonėmis, nes ji vis dar išlieka aukšta.
„Lietuvoje matėme išankstinį balandžio metinį įvertį, turime šiek tiek daugiau nei 13 proc., (...), tad tikrai būtų sudėtinga tikėtis, kad palūkanų normos būtų pradėtos mažinti ar ECB toliau sustotų vykdyti šią politiką“, – sakė prezidento patarėja.
„Tačiau labai svarbus veiksnys yra, ir ECB, manau, įvertins, ekonomikos gyvybingumo ir augimo efektą būtent palūkanų kėlimui. Čia bus svarbus atskaitos taškas priimant sprendimus ateityje“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime po svarstymo pritarta Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Už balsavo 85, prieš 8, susilaikė taip pat 8 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Įstatymas, kuriam taikoma skubos tvarka, priėmimo stadijoje į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš gegužės antrąją savaitę.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
