aA
Lietuvoje viešėjęs SEB grupės verslo plėtros vadovas Robertas Pehrsonas pasakojo apie pokyčius bankų sektoriuje. Pasak jo, vis daugiau stengiamasi bendradarbiauti su kitais verslais ir net kitais bankais kuriant inovatyvius sprendimus ir naujas paslaugas klientams. Manoma, kad per ateinančius penkis metus bankui reikia stipriai keistis, kad jis atlieptų klientų lūkesčius ir norus.
Robertas Pehrsonas
© DELFI / Andrius Ufartas

Interviu DELFI R. Pehrsonas pasakojo apie tai, kaip vis daugiau bankai bendradarbiauja su didelėmis įmonėmis ieškodami inovatyvių sprendimų atliekant mokėjimus ar dalinantis įvairiausiais daiktais. Jis taip pat pastebėjo, kad bankų skyriai dabar būna naudojami ne vien tik įprastinėms operacijoms, bet ir tampa bendruomenės dalimi, kur skaitomi pranešimai, gyventojams suteikiamos finansinės žinios.

Anot R. Pehrsono, bankai vis daugiau investuoja į IT sprendimus, o paskutiniu metu ir daug bendradarbiauja tarpusavyje, įgyvendinant momentinių mokėjimų sprendimus. Pašnekovas įsitikinęs, kad vien įprastų paslaugų ateityje nepakaks, reikia kurti patogius sprendimus klientams, kad ateityje bankas vis dar išliktų aktualus.

– Kaip technologijos keičia bankinį sektorių?

– Yra dvi kryptys. Pirmiausia tai įgalina bankus būti labiau efektyviais ir pasiūlyti naujas paslaugas savo klientams. Paslaugas, kuriomis paprasčiau naudotis, kurios yra intuityvios. Antra, tai taip pat leidžia mums paskleisti tas paslaugas naujais kanalais. Daug labiau integruotis į bendrą ekosistemą.

Pavyzdžiui, kodėl nepanaudojus duomenų padaryti finansavimo sprendinius daiktų internetui tikslesnius, pigesnius pagal naudojimą, išlaikymą ir panašiai. Kitas dalykas – integruoti mokėjimų sprendimai. Klasikinis pavyzdys „Amazon Go“, perki parduotuvėje ką nori ir automatiškai nusiskaito mokėjimas.

Kiti 3-5 metai parodys, kur visa tai mus nuves. Mes turime alternatyvas: arba galime leisti kitiems žaidėjams dominuoti toje erdvėje ir būti pasyviais pagrindinių finansinių paslaugų suteikėjais, arba galime padėti klientams padidinti savo pardavimus, sumažinti išmaniųjų produktų sąnaudas. Tai arba suteikiame tik infrastruktūrą, arba aktyviai dirbame su klientais jų ekosistemoje.

Robertas Pehrsonas
Robertas Pehrsonas
© DELFI / Andrius Ufartas

– Žmonių duomenimis tuomet dalinasi tarpusavyje vis daugiau įmonių. Kaip užtikrinamas saugumas?

– Bet kokio tipo skaitmeninėje ekosistemoje duomenų tvarkymas turi būti apsaugotas. Stipriai tikiu BDAR nuostatomis, kurias turime Europoje, kur privatus asmuo pats gali kontroliuoti duomenis. Bet tuo pačiu reikia suprasti, kad tik dalinantis duomenimis tu gali optimizuoti sistemas, kurios bus tvarios ir efektyvios. Jeigu bendruomenėje galėtum dalintis duomenis apie dalinimąsi automobiliais, dviračiais, gręžimo prietaisais, tai visiems būtų į naudą. Bet reikia pradėti dalintis duomenimis, kuomet nori šiais daiktais pasinaudoti, kuomet jie prieinami ir panašiai. Žinoma, viskas priklauso nuo asmens, kokiais duomenimis jis sutinka dalintis.

– Ar manote, kad klientai yra atviri dalinimuisi duomenimis?

– Aš tikiu, kad klientai atviri, jei jaučia, kad jiems tai naudinga ir, jei jie gali kontroliuoti veiksmus ir tai, kaip duomenys naudojami. Mes, bankai, galime suteikti platformą jiems pasitikėti šiais pokyčiais. Nes mums patikėta daugybė gyvybiškai svarbios informacijos daugybę šimtų metų. Manau nėra tokios institucijos pasaulyje, kuri turi stipresnį pasitikėjimą nei bankas, turint omeny, duomenų apsaugojimą ar kitos svarbios informacijos apsaugojimą.

– Kalbėdami apie bankinį sektorių paskutiniu metu dažniausiai nemažai dėmesio skiriame fintech. Kaip tai keičia visą sektorių ir kaip vertinate fintech konkurenciją bankams?

– Tam tikrose vietose padaryta daug progreso. Jie laikosi internetinių sprendimų pozicijos, bet daugumoje dalykų bendradarbiaujame su fintech, nes jie gali pridėti vertės mūsų verslui. Mes investuojame į juos, esame įsijungę į ilgalaikį bendradarbiavimą. Tai daugumoje dalykų esame draugais, bet yra ir draugo-priešo (angl. frenemies) elementų. Jie kuria naują perspektyvą visai industrijai.

– Bet ar nėra fintech grėsmė? Jūs suteikiate infrastruktūrą, tačiau kasdienėms paslaugoms žmonės naudoja ne bankus, o finansinį startuolį, pavyzdžiui, „Revolut“.

– Bankai yra pilnai reguliuojami, reikia atitikti įvairių vyriausybių, institucijų keliamus lūkesčius, kad galėtume veikti, plėstis ir uždirbti pinigus iš to darbo. Ir dar turime būti pakankamai protingi, kad patys galėtume įgyvendinti įvairius sprendimus, kuriais pridėtume daugiau naudos klientui. Iš tikrųjų, jei atėjęs fintech prideda daugiau vertės negu mes, jie ir turi uždirbti pelną. Taip verslas veikia.

Robertas Pehrsonas
Robertas Pehrsonas
© DELFI / Andrius Ufartas

– Stebime tai, kad vis daugiau žmonių naudojasi elektroniniais įrenginiais, elektroniniais mokėjimais, vis mažiau grynaisiais. Ar ateitis bus be grynųjų pinigų?

– Pavyzdžiui, Švedijoje grynųjų pinigų apyvartoje vertė sumažėjo iki 1 proc. BVP, mes esame šalis su mažiausiu tokiu rodikliu pasaulyje. Ypač palyginus su Japonija, kuri turi 20 proc. Manau, kad turime atliepti vis reikalavimus. Mes praleidžiame daug laiko šviesdami savo klientus, kurie nėra įpratę naudoti negrynųjų paslaugų. Pavyzdžiui, kviečiame juos į savo skyrius ir nebūtinai už juos padarome darbą, bet parodome, kaip naudotis mūsų įrankiais, kad galėtų patys pasinaudoti. Tai žinoma, reikia atliepti visų klientų segmentų poreikius.

– Pavyzdžiui, Lietuvoje mes matome, kad bankai uždaro savo skyrius mažesniuose miestuose, turi vis mažiau operacijų grynaisiais pinigais, kai kuriems klientams sunku prie to įprasti. Ar tai yra ateitis – mažiau skyrių, mažiau naudojimosi grynaisiais?

– Mes kalbame daugiau apie skyrių naudojimą skirtingais tikslais. Ne pagrindinėms, įprastoms paslaugoms, kuriomis lengviau naudotis internetu, bet susitelkiame į pasiskirstymą. Turime patirties centro koncepciją Švedijoje, kur gyventojai kviečiami klausytis pranešimų, diskusijų, dalyvauti įvairiuose bendradarbiavimo renginiuose. Centras tampa bendruomenės dalimi, kitaip funkcionuoja nei tiesiog būtų dalinami grynieji žmonėms.

– Ar tokie sprendimai, kurie yra Švedijoje vėliau būna ir kitose šalyse įvedami?

– Mes dalinamės patirtimi. Mums reikia išbandyti naujus dalykus, kad nuolatos būtumėme aktualūs ir dėl to stengiamės įvesti naujas koncepcijas, išbandyti, pažiūrėti, kaip reaguoja klientai. Tuomet judame į priekį.

– Kokią įprastai reakciją matote iš klientų, kai įvedate tokius pokyčius?

– Žinoma, reakcijos būna skirtingos. Bet manau būtų labai kvaila, jei mes įvestume pokyčius, kurių daugelis mūsų klientų nemėgtų. Taigi mums reikia būti itin atsargiais ne tik kaip mes patys vertiname, bet ir kaip klientai žiūri į mus. Atliekama daug apklausų skirtų įvertinti klientų požiūrį.

– Yra daugybė diskusijų dėl šių technologinių pokyčių. Pavyzdžiui, kad šie technologiniai pokyčiai vyksta per greitai.

– Tai skirtingai priklauso nuo grupės. Pavyzdžiui, mano vaikai. Jie mano, kad būtų kvaila ir jaustųsi labai blogai, jei turėtų atsiskaitinėti grynaisiais. Būtų „nekieta“ nemokėti telefonu ar kortele. Tad jie nori turėti viską, kas susiję su naujausiomis technologijomis. Tačiau, jeigu esi pripratęs siųsti sąskaitas faktūras apmokėjimui paštu ir nori tai tęsti, turime į tai atliepti. Tad viskas labai skirtinga.

Kai kurie žmonės kalba apie tuos, kurie gyvena kaimuose: jiems reikia grynųjų ir panašiai. Bet kartais būna net priešingai – gali būti vidury nieko, šiaurinėje Švedijos dalyje ir ten bus galima atsiskaityti tik kortelėmis ar mobiliuoju. Dėl to, kad smulkieji verslai toli nuo bankų ir jiems daug paprasčiau nenaudoti grynųjų.

Robertas Pehrsonas, Viktorija Chockevičiūtė
Robertas Pehrsonas, Viktorija Chockevičiūtė
© DELFI / Andrius Ufartas

– Kai kalbama apie technologinius pokyčius ir automatizaciją, iškyla tema dėl darbuotojų. Girdime ir iš bankų, kad ateityje reikės mažiau darbuotojų. Ar iš tiesų robotizacija pakeičia žmogiškąją jėgą bankiniame sektoriuje?

– Visuose sektoriuose reikia žiūrėti, kaip galime pritaikyti ir kurti kuo efektyvesnius sprendimus. Žinoma, tam tikruose darbuose tai turi įtakos, kiek ir su kokiomis kompetencijomis žmonių reikia. SEB mes skiriame daug laiko tobulinant mūsų darbuotojus, siūlome internetinius kursus nuo skaitmenizacijos iki standartinių pinigų plovimo prevencijų mokymo žmonėms. Ir visus skatiname dirbti su savimi, kad būtų įgyjami nauji įgūdžiai ir jie išliktų aktualūs ateityje. Mes užsiimame kompetencijų tobulinimu.

– Jeigu dalis skyrių užsidarinėja, daugiau operacijų atliekama internetu, tai reiškia, kad reikia mažiau darbuotojų.

– Kai pažiūrime į fintech, jų modelis yra, kad viskas pastatoma beveik be darbuotojų. Viskas yra skaitmenizuota nuo pat pradžios. Tad mes turime atsižvelgti į tai. Pavyzdžiui, girdėjau vienos estų kompanijos pranešimą, jie džiaugiasi, kad turi labai dideles pajamas pagal darbuotojų skaičių. Ir ties tuo daugelis susitelkia. Pavyzdžiui, „Facebook” turi nedaug žmonių įdarbinę, nes viską daro skaitmeninėje erdvėje. Mes į tai turime atliepti.

– Ar tai vyksta dėl to, kad bandoma sutaupyti pinigus?

– Iš tikrųjų mums yra svarbu užtikrinti, kad galėtume investuoti į ateitį. Dėl to mums reikia svarstyti, ką galime padaryti su savo išlaidomis. Pavyzdžiui, daugiau investuojama į IT, kad išliktume naudingi ateityje. Esame labai atsargūs dėl viso banko išlaidų didinimo, nes analitikai rinkoje yra labai susifokusavę išlaikyti tam tikrą išlaidų ribą. Tam, kad finansuotume IT investicijas, reikia surasti, kur sutaupyti išlaidas.

– Ar „Brexit“ ir tvyrantis neapibrėžtumas turi įtakos bankinio sektoriaus ateičiai?

– Tai turi įtakos, jei padaro įtaką ekonomikai ir įtakos mūsų klientams, jų norui investuoti ir plėsti savo verslus naujose rinkose. Žinoma, mums visada geriau turėti augančią ekonomiką, nes tada galime pasiūlyti naujas paslaugas klientams naujose rinkose. Tai nestabilumas mums nėra palankus.

– O kalbant apie vietines valdžias, jų sprendimus dėl mokesčių ir panašiai, ar tai turi įtakos bankiniam sektoriui. Ar SEB atsižvelgia į vietinės valdžios sprendimus, kur link žengti?

– Mes ties tuo nesikoncentruojame. Mums reikia būti ten, kur mūsų klientai nori, kad mes būtume ir tai mums svarbiausias dalykas.

Šiuo metu svarbiausias nuolatinis bendradarbiavimas su mūsų klientais, kad suprastume, ko jie nori, kokie mes turime būti ateityje. Ir taip pat skatinti savo klientus išbandyti naujus verslo modelius, dirbti vystant tuos naujus produktus.

– Ar tai nėra iššūkis – suteikti naujas inovatyvias paslaugas, tačiau taip pat išlaikyti senąsias paslaugas kokybiškas, kad jos atitiktų lūkesčius?

– Tai visuomet šitai yra. Mums reikia surasti balansą. Dėl to aš manau, kad yra labai svarbu dirbti kartu su klientais ir suprasti, kur mums reikia investuoti į naujas paslaugas, kad ne atsitiktinai vis išbandytume kažkokias naujus dalykus. Mums reikia išbandyti tai, kas yra aktualu mūsų klientams, kur mes galime pridėti vertės ir, kad naudotųsi būtent mūsų paslauga.

– Minėjote klientų apklausas. Kokius lūkesčius iš jų matote?

– Jie nori, kad mes suteiktume sprendimus, kurie būtų skaitmenizuoti. Jie viską nori daryti internetu. Jei kalbame apie finansus, jie nori, kad susikoncentruotume į strateginius projektus. Daugybė mūsų klientų turi daugiau bankų, bent jau dideli švediški įmonių vardai. Tai reikia dirbti su visa industrija, kad darbai būtų harmonizuoti, klientui būtų lengva ir patogu. Dėl to ir į naujus mokėjimo sprendimus įsitraukiame. Pavyzdžiui, Šiaurės šalių mokėjimo platforma P27, kuri leis klientams ir verslui tikruoju laiku siųsti ir gauti lėšas tarp skirtingų bankų Šiaurės šalių rinkoje.

– Ar šiame etape su kitais didžiaisiais bankais yra daugiau bendradarbiaujama, ar visgi jie išlieka konkurentais?

– Manau, kad dėl pagrindinių paslaugų infrastruktūros yra vis daugiau bendradarbiavimo ir tai puiku, nes mums visiems to reikia. Nėra reikalo varžytis dėl pačios infrastruktūros, reikia dalintis tuo bendru tinklu. Tačiau aišku reikia ir kurti pridėtinę vertę papildomai. Surasti, kur esi unikalus ir bendradarbiauti su fintech bei kitais verslais.

Robertas Pehrsonas
Robertas Pehrsonas
© DELFI / Andrius Ufartas

– Ar bankų bendradarbiavimas susijęs su tuo, kad norima nugalėti fintech?

– Ne, tikrai ne. Mes visi norime bendradarbiauti su fintech, kad galėtume savo produktais konkuruoti su kitais bankais. Bankai konkuruoja dėl verslų, su kuriais bendradarbiauti, kartu kurti produktus. Konkurencija tik didės dėl siūlomų brandžių paslaugų. Įprastinės grynųjų pinigų operacijos, mokėjimų paslaugos, sąskaitos tvarkymai ateityje tikriausiai vyks internete, viskas bus harmonizuota, tad klientui bus daug lengviau keisti bankus. Taigi turi būti tam tikrų kitų terpių, kur galėtume būti unikalūs ir kažką pasiūlyti daugiau.

– Pasakojate apie įvairius inovatyvius sprendinius bendradarbiaujant su didžiulėmis įmonėmis. Kiek laiko praeis, kada žmonės galės naudotis tomis inovacijomis?

– Viskas priklauso nuo to, kada bus pasiektas galutinis taškas. Mes išbandome koncepciją, ją išbandome ir su klientais, bet praeis laiko, kol šie sprendimai bus įgyvendinti iš tikrųjų. Lengva numatyti ateitį, bet sunku pasakyti dėl tikslaus laiko tam tikriems įvykiams. Mes nežinome, kada tiksliai dalykai nutiks, vis tiek reikia pradėti juos išbandyti, negalima tiesiog laukti. Toks mūsų požiūris. Tai priklauso ir nuo to, ar bus recesija – jei bus recesija, procesai bus lėtesni, bus stengiamasi, kad dabartinės paslaugos kuo efektyviau veiktų. Bet reikia išlikti aktualiems ir finansų sektorius turėtų pats sau mesti iššūkį. (…) Per ateinančius penkis metus mums, kaip bankui, reikia tikrai pasikeisti, kad būtų vis dar aktualūs.

– Ačiū už pokalbį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
2.3333

Seimas pakartotinai priėmė Miškų įstatymą

Seimas antradienį iš naujo priėmė Miškų įstatymą, įtvirtinusį urėdijų reformą.

Seimas: individualiai dirbantys įmokas „Sodrai“ gali mokėti nuo 60 proc. pajamų

Seime skinasi kelią „valstiečių“ inicijuotos pataisos, kuriomis siūloma suvienodinti visų...

FNTT sulaikė du įtariamuosius siekiant užvaldyti 700 tūkst. eurų ES paramos žemės ūkiui

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ( FNTT ) skelbia antradienį sulaikiusi du asmenis,...

Nausėda užsimena, kad bankų pelno mokestis galėtų būtų įvestas nedelsiant (6)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad didesnis bankų pelno mokestis galėtų būtų įvestas...

Kauno rajone įsikūręs verslo naujokas – „Gerų baldų fabrikas“ – jau planuoja plėtrą (1)

Vienos pirmaujančių Europoje baldų įmonių „ Freda “ šių metų pavasarį Kauno laisvojoje...

Top naujienos

Dosnumas su vaiko pinigais baigėsi: nuskambėjo visai kitos sumos papildyta (320)

Dosnūs pažadai didinti vaiko pinigus virto gerokai labiau apkarpyta realybe.

Bartuška apie ministro priekaištus geležinkeliams: manau, sėkminga, kai per metus uždirbame 50 mln. eurų (41)

Valstybės valdomos įmonės „ Lietuvos geležinkeliai “ vadovas Mantas Bartuška sako, kad...

Mirė grupės „Roxette“ lyderė Marie Fredriksson (52)

Mirė praeityje itin garsios švedų grupės „Roxette“ lyderė 61-erių Marie Fredriksson ,...

Nausėda skeptiškas dėl nuleistos kartelės rinkimams: tai yra negerai (123)

Prezidentas Gitanas Nausėda neslepia skepsio dėl antradienį Seime priimto sprendimo nuleisti...

Kantrybę praradusi Lasickienė užsimojo prieš Rusijos sporto valdžią: ką padarėte, kad apgintumėte mane? (59)

„Ką Rusijos sporto ministerija ir Rusijos olimpinis komitetas padarė per 4 metus, kad apgintų...

Šarūno Barto filmas „Sutemose“ sukėlė tikrą audrą: kaltina partizanų menkinimu ir istorijos klastojimu (6)

Šarūno Barto filmai niekada nebuvo iš tų, kurie įtiktų kiekvieno skoniui. Po to, kai jo vardas...

Nausėda užsimena, kad bankų pelno mokestis galėtų būtų įvestas nedelsiant (6)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad didesnis bankų pelno mokestis galėtų būtų įvestas...

Karbauskis nenusiteikęs pasiduoti: prezidento veto greičiausiai būtų atmestas (30)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis...

Kautynių dėl biudžeto fone – Šimonytės kritika Verygai: tai yra negarbingas ir neskaidrus sprendimas (229)

Seime prasidėjus antrajam kitų metų biudžeto svarstymui, Tėvynės sąjungos – Lietuvos...

Kiaulių maras prie Vokietijos sienos gali nušluoti mūsų mėsos sektorių (16)

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija su nerimu stebi, kaip Afrikinis kiaulių maras (AKM) plinta...