„Naujų metų pradžia paprastai asocijuojasi su naujomis viltimis, nauja pradžia, tačiau šių metų sausis beveik dviems šimtams įmonių tapo verslo pabaigos mėnesiu, - sako „Creditreform Lietuva” analitikė Jurgita Dambrauskaitė, - įdomu, kad pernai metais vidutiniškai per mėnesį bankrutuodavo 133 įmonės, o 2013 – 129. Derlingiausią bankrotais 2014-ųjų rugsėjį nemokiomis paskelbtos tik 148, o rekordinį 2013-ųjų spalį – 162 nelaimėlės. Akivaizdu, kad neramumai ir problemos užsienio rinkose tikrai neišėjo Lietuvos verslui į sveikatą.“
Lyginant bankrotų skaičių sausio mėnesį ir prieš metus, bankrutuojančiųjų labiausiai pagausėjo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (+33), transporto ir saugojimo veikloje (+12), taip pat statyboje (+6). Bankrotų vajus pagailėjo tik verslų, užsiimančių kita aptarnavimo veikla (-2), apgyvendinimo ir maitinimo veikla bei meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla (po -1).
Iš didmiesčių sausį labiausiai atsparios bankrotams buvo Klaipėdos įmonės (bankrutuojančiųjų sumažėjo 5), pernai Klaipėda kaip tik buvo tarp autsaiderių. Visuose kituose didžiuosiuose miestuose verslo nesėkmių ištiktų kompanijų tik gausėjo: Vilniuje (+35), Kaune (+12), Panevėžyje (+8), Šiauliuose (+1).
“Įmonės bankrotas paprastai yra mažesnių problemų ir bėdų, kurios kaupėsi ilgesnį laiką, pasekmė. Neretai ankstyvieji nemokumo pranašai yra turto areštai, - sako „Creditreform Lietuva” analitikė, - ypač, jei areštuojamos santykinai didelės sumos ir areštai kartojasi dažnai. Tačiau sausį kreditoriai, besirenkantys tokius skolininkų tramdymo būdus, buvo nusiteikę gana taikiai. Jei bankrotai mušė rekordus, tai areštų, pritaikytų įmonėms, skaičius (862) buvo kur kas mažesnis nei pernai metų vidurkis (1011 areštų per mėn.). Lyginant su 2014 m. sausiu, apribojimų disponuoti turtu daugiausiai prisirinko žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonės (+15), finansine ir draudimo veikla užsiimantys verslai (+4).”
