Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parlamentaro, su partneriais – Laisvės partija bei Liberalų sąjūdžiu – galimi kompromisai.
Jų neradus – reforma gali būti ir nepriimta, mano jis.
„Tikrai neturėtų sugriauti, (...) jeigu ir nepriimsime – yra toks variantas“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė P. Saudargas.
„Koalicijos partneriai turi savo nuomonę. Taip, teigia, kad ta apimtimi, kuria (reforma – ELTA) pateikta, šimtaprocentinio pritarimo nebus, bet, vadinasi, darysime, matyt, kažkokius kompromisus, ieškosime sutarimo ir judėsime į priekį.
Jei to sutarimo nerasime, tai nepriimsime. Bet dėl mokesčių reformos, manau, kad pati koalicija neturėtų sugriūti“, – kalbėjo jis.
Birželį Seimui pateikto mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose prasidėjo rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
Mokesčių reforma bus aptariama ir trečiadienį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva šaukiamame koalicinės tarybos posėdyje.
Pagrindinės diskusijos, priminė P. Saudargas, vyksta būtent dėl individualios veiklos apmokestinimo prilyginimo dirbantiesiems pagal darbo santykius. Šį Finansų ministerijos pasiūlymą ne kartą kritikavo konservatorių koalicijos partneriai.
Dėl šios iniciatyvos ir galimi kompromisai, mano parlamentaras.
„Mūsų koalicijos partneriai siūlo nevienodinti tų mokesčių, palikti kaip yra ar skirtingus. Matysime, dėl kokio tarifo bus susitarta, dėl kokių „grindų“, jau nuo kokio atlyginimo tas turėtų keistis“, – teigė P. Saudargas.
„Manau, kad šitoje vietoje bus judama prie kažkokio kompromiso. Jis, matyt, galimas“, – pažymėjo Seimo narys.
ELTA primena, kad kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas antradienį kreipėsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės prisiimtų mokestinių įsipareigojimų Europos Komisijai (EK) ir ragina dėl jų persiderėti. Anot jo, dabartinis mokesčių reformos dizainas ir numatomas mokesčių didinimas yra nulemtas priimtų įsipareigojimų, kuriuos tvirtinant Seimas nedalyvavo.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų
