Tokią žinią jis pats paviešino duodamas interviu naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
„Reikia suprasti, kad tai [550 mln. eurų] tik pirmasis skaičius. Bankas „Snoras“ priklausė didelei grupei, todėl skaičius turi būti keliskart didesnis. Manau, kad su Lietuva teks tartis dėl kokių 3–3,4 mlrd. eurų sumos“, – sakė V. Antonovas.
Buvęs bankininkas paaiškino, kad šiuo metu rengiamas visos grupės įvertinimas, o tada specialistams bus nurodyti patikslinti skaičiai. V. Antonovas taip pat pridūrė, kad analogišką ieškinį dėl turto praradimo jis gali pateikti ir Latvijai. Kaip tvirtina V. Antonovas, šiuo metu teisininkai svarsto šį klausimą.
Rugpjūčio viduryje V. Antonovas pirmą kartą kreipėsi į Maskvos arbitražo teismą ir pateikė Lietuvai iškeltą ieškinį. Ieškinio atsakovui atstovauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija.
Sprendžiant iš bylos medžiagos, ieškovas siekia prisiteisti maždaug 280 mln. eurų kaip kompensaciją dėl turto praradimo ir dar maždaug 274 mln. eurų kaip kompensaciją dėl sugadintos reputacijos.
2011-aisiais metais bankas „Snoras“ buvo nacionalizuotas Lietuvos valdžios sprendimu. V. Antonovas buvo sulaikytas. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto didelių pinigų sumų pasisavinimo ir dokumentų klastojimo.
Vėliau V. Antonovas už užstatą buvo paleistas.
Teisingumo ministerija rugpjūčio 11 dieną gavo 557 mln. eurų vertės V. Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Rusijos žiniasklaidos teigimu, buvęs „Snoro“ akcininkas reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių (558 mln. eurų) patirtos žalos.
Buvęs bankininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos teisingumo ministerijos 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) - už žalą verslo reputacijai.
Advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Bambalas BNS anksčiau sakė abejojantis, ar Maskvos arbitražo teismas turi jurisdikciją nagrinėti tokį ginčą, be to, investiciniuose ginčuose paprastai nėra prašoma priteisti neturtinę žalą.
Tuo metu savęs viešai nenorėjęs įvardinti teisininkas spėjo, kad tokiais veiksmais V. Antonovas siekia sustiprinti savo pozicijas prieš bylinėjimąsi tarptautiniuose teismuose.
Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusį A. Antonovą ir buvusį „Snoro“ vadovą Raimundą Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir, neoficialiomis žiniomis, slapstosi Rusijoje.
Lietuvos ir Rusijos dvišalėje sutartyje dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos numatyta, kad investicijų ginčai gali būti nagrinėjami kompetentingame šalies, kurios teritorijoje atliktos investicijos, teisme arba arbitraže, Stokholmo Prekybos rūmų arbitraže, Tarptautinių prekybos rūmų arbitraže Paryžiuje (ICC) arba arbitraže, sudaromame pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles.
V. Antonovo ieškinys teismui pateiktas rugpjūčio 5 dieną, o pirmasis teismo posėdis numatytas rugsėjo 22-ąją.
