Aktyviai ieško darbuotojų
Vienoje Lietuvos baldų gamykloje šiuo metu dirba apie pusė tūkstančio žmonių. Kai kurie jų įsidarbino sugrįžę iš užsienio.
„Ten dirbau vairuotoju. Irgi būdavo tokios pačios ilgos darbo valandos, pamaininis darbas, o atlyginimas, realiai, toks pat“, – pasakojo iš Anglijos į Lietuvą darbuotis sugrįžęs Eimantas Vaitkus.
Nors gamykla šalia Klaipėdos, dauguma į darbą suvažiuoja iš aplinkinių rajonų.
„Šiuo momentu važinėju iš Šilutės, bet nėra problemų – tik valanda kelio iki čia. Su autobusais veža, tai ne problema“, – teigė gamyklos darbuotojas Mindaugas Rumšas.
„Yra iš Tauragės keli, iš Vainuto, Naumiesčio, Šilutės. Tikrai labai daug turime darbuotojų iš įvairių kaimelių, miestelių“, – teigė darbuotoja Lina Ramanauskė.
Baldus gaminanti įmonė sako darbuotojų per sunkmetį neatleidusi.
„Prasidėjęs karas, kaip žinia, mūsų baldų sektorių paveikė labai stipriai. Turėjome labai stipriai brangusias žaliavas, turėjome energijos kainų šoką ir, galų gale, nekilnojamojo turto sulėtėjimas ir augančios palūkanos, be abejo, sumažino ir baldų pirkimo paklausą“, – teigė gamyklos „Inno Line“ vadovas Ramūnas Marozas.
Dabar, anot gamyklos vadovo, padėtis stabilizuojasi, tad reikia ir daugiau dirbančiųjų prie staklių. Šiemet įmonė planuoja priimti pusšimtį, kitąmet – irgi tiek pat naujų darbuotojų.
„Įvairias traukos priemones taikome. Labai tikime socialine medija, kas pakankamai efektyviai veikia. Kreipiamės ir į savo esamus darbuotojus, prašome, kad jie rekomenduotų savo draugus, kolegas“, – pasakojo R. Marozas.
Darbo Klaipėdoje šiuo metu dairosi apie 15 tūkstančių žmonių
Baldžių gamykla dairosi visame regione. Užimtumo tarnyba sako, kad tai – gera strategija.
„Didesnė ilgą laiką darbo nerandančių žmonių dalis, vis dėlto, yra regionuose. Tai žmonės, kurie gyvena nutolusiuose teritorijose, kurie, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, negali nuvykti ten, kur yra darbo vieta“, – teigė Užimtumo tarnybos Klaipėdos departamento vadovė Jurgita Petraitienė.
Klaipėdiečius privilioti – sudėtinga, ypač, kai net trečdalis norinčiųjų keisti darbą turi aukštąjį išsilavinimą.
„Laisvų darbo vietų ir specialistų poreikis, iš tikrųjų, išlieka stabilus, kalbant apie pramonės įmones, apie įvairius administravimo specialistus, taip pat prekybos srities darbuotojus“, – teigė J. Petraitienė.
Tiesa, trūksta ir vairuotojų, taip pat nemažai darbo pasiūlymų registruota ne tik baldžiams, bet ir gydytojams, reklamos specialistams, kokybės kontrolieriams ir net teisininkams. Darbo Lietuvoje šiuo metu ieško kone 150 tūkstančių, o Klaipėdos regione – apie 15 tūkstančių žmonių.
„Yra bendra tendencija, kad ateityje nekvalifikuoto darbo poreikis mažės ir darbuotojų mokymas, perkvalifikavimas – tampa pagrindine turbūt veikla tiek Užimtumo tarnyba, tiek ir didžiosioms verslo įmonėms“, – teigė Užimtumo tarnybos Klaipėdos departamento vadovė.
Užimtumo tarnyba pastebi ir kitą tendenciją – nuo metų pradžios daugiausiai žmonių įsidarbino rugsėjį ir jis apšoko net gegužę, kai tradiciškai itin aktyviai ieškoma būtent sezoninių darbuotojų. Vis dėlto, Užimtumo tarnyba pirmą kartą šiais metais fiksavo didesnį nei pernai nedarbą. Spalio pradžioje darbo ieškančių buvo kone 5 procentais daugiau.
Visą reportažą rasite LNK portale:
