„Ką kol kas girdime, kad tik verslas už tai tik ir susimokės. Ir verslas nuo pat pradžių sakė, kad esame pasiruošę susimokėti. Bet yra ir kita pusė, jeigu tie mokesčiai pasidarys tokie, kad dalis verslų pradės galvoti apie kitas jurisdikcijas, tai mes čia dvigubai pralošime“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė A. Romanovskis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad iniciatyvą „4 procentai“, skatinančia gynybai skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) palaiko ne vien tik verslas, bet ir apie 50 tūkst. piliečių.
Taip pat, anot LVK prezidento, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas, kaip galimas finansavimo šaltinis, nebuvo pakankamai išdiskutuotas.
„Tai tokio mindžiukavimo jaučiama. Aš tai objektyviai sakyčiau, kad diskusija dėl GPM ir PVM baigėsi dar neprasidėjusi“, – tvirtino jis.
Taip pat, anot A. Romanovskio, keistas ir baiminimasis skolintis, ypač kai skola, išaugusi per pandemijos laikotarpį, šiuo metu yra susitraukusi. Jis pabrėžė, kad skolos lygis – siekiantis apie 38 proc. nuo BVP, laikomas tokiu žemu būtent tokiems atvejams, jog būtų galima pasiskolinti „gyvybiškai“ svarbiems tikslams.
„Mes pasiskolinome, užsidirbome daug pinigų, atidavėme skolas ir jokios tragedijos neatsitiko“, – teigė A. Romanovskis
„Mūsų žemas skolos lygis reikalingas tam, kad kai yra gyvybiškai svarbus dalykas, jį panaudotum, bet ne šiaip „pravalgytume“. Gynybos finansavimas nėra tai“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda prieštarauja bet kokiam PVM didinimui ir mano, kad gynyba turėtų būti finansuojama kitomis priemonėmis.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos prieš keletą savaičių susijungė į iniciatyvą „4 procentai“.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Nemano, kad valstybinis bankas būtų efektyvus rinkos žaidėjas
Socialdemokratams praeitą savaitę užsiminus apie galimybę kurti valstybinį banką, A. Romanovskis sako, kad jis greičiausiai nebūtų efektyvus. Anot jo, daugelis visuomenės nesupranta, kad tokia finansų institucija vis tiek turėtų veikti rinkos sąlygomis.
„Aš niekados netikėjau, kad mūsų valstybinis verslas, kai jis veikia konkurencinėje aplinkoje, jis galėtų būti efektyvus. Nes vienas dalykas, ko daugelis nesupranta – tas valstybinis bankas turės veikti lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir privatūs bankai. Nes mes esame euro sistemos dalimi, tai yra licencijavimas, kapitalo dalykai ir panašiai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino A. Romanovskis.
Anot jo, jeigu valstybinis bankas egzistuotų ir siūlytų žemesnes paslaugų kainas, tam reikėtų pastovaus palaikymo iš valstybės, kas keltų klausimus dėl protegavimo. O toks palaikymas, pasak LVK vadovo, ateitų iš biudžeto, kuris surenkamas per mokesčius.
„Valstybė turės pastoviai palaikyti ir daugybė gali kilti klausimų, susijusių su nepotizmu, protegavimu ir daugybe iššūkių. Ir klausimas tada, ar iš kitos pusės nesusimokėsime kaip mokesčių mokėtojai“, – tvirtino jis
„Mes, kaip organizacija, buvome visada prieš verslo ir valstybės konkuravimą“, – pabrėžė jis.
Šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryboje frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė teigė, kad Lietuvoje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką, kadangi 18 šalyje veikiančių bankų nekonkuruoja.
Ji pažymėjo, kad bankai kelia įkainius ir mažina paslaugų prieinamumą, o valstybinio banko plėtra leistų verslui gauti geresnę prieigą.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.
