Rinkoms tikintis palūkanų mažinimo vasarą, Šimkus atkerta: nestatykime vežimo pirma arklio

Rinkoms tikintis, kad bazinės palūkanų normos euro zonoje mažės kitų metų liepą, Lietuvos banko vadovas siūlo neskubinti įvykių, bet pažymi, jog dešimtą kartą iš eilės padidintos palūkanos sukelia labai stiprų „ribojantį poveikį“ infliacijai ir jas reikia išlaikyti tiek, kiek reikės sugrąžinant kainų augimą iki 2 proc. lygio.

„Dėl palūkanų normų mažinimo – „nestatykime vežimo pirma arklio“. Tokioje netikrumo pilnoje aplinkoje labai svarbu remtis ne nuogąstavimais, tikėjimais, bet iš tikrųjų tada, kada ateina sprendimas, remtis turima visa ekonomikos, finansų rinkos informacija, prognozėmis. Kitų metų vasara yra labai toli.

Jeigu grįžtume į praėjusių metų vasarą ir pasižiūrėtume į rinkos lūkesčius, tai jie turbūt rodė ne tai, ką dabar turime realybėje“, – pristatydamas naujasis LB makroekonomikos prognozes kalbėjo Gediminas Šimkus.

Pasak jo, akivaizdu, kad euro zonoje vykdoma politika veikia, ir poveikis jaučiamas ypač svarbiai komponentei – lūkesčiams.

„Lūkesčiai suvaldyti, jie buvo „suinkaruoti“ ties infliacijos tikslu. Tai labai svarbu užtikrinant, kad infliacija, kuri prasidėjo iš pasiūlos šoko, persimetė per vidaus veiksnius, galų gale atsidurtų ten, kur turi būti, 2 proc. euro zonoje vidutiniu laikotarpiu“, – teigia LB valdybos pirmininkas.

Jis priminė, kad pinigų politikos sprendimai ir palūkanų normų didinimas veikia „su atotrūkiu laike“.
„Esame tokioje pinigų politikos būklėje, kuri sukuria tokį ribojantį poveikį, kad infliacija 2025 metų pabaigoje euro zonoje grįžta į 2 proc. lygį“, – sako centrinio banko vadovas.

„Tikrai neskubėčiau su atsakymu, kad kitų metų vasarą. Pamatysime. Bet dabar labai svarbu, jog šitas palūkanų lygis būtų išlaikytas pakankamai, kad sukurtų ekonominę aplinką, kada infliacija grįžta į 2 proc. lygį“, – apibendrino G. Šimkus.

„Bloomberg“ rašo, kad euro zonos infliacijos rodikliai kadaise būdavo kruopščiai analizuojami ieškant užuominų apie tai, kiek dar Europos Centrinis Bankas (ECB) pakels palūkanų normas. Tačiau dabar šie skaičiai turėtų suteikti informacijos spėjimams dėl palūkanų normų sumažinimo.

Tokį pokytį lėmė naujausias ECB palūkanų normų padidinimas, kuris – nepaisant ECB pirmininkės Christine Lagarde protestų – investuotojų, ekonomistų ir daugelio jos kolegų nuomone, buvo galutinis šio istorinio skolinimosi išlaidų didinimo etapas.

Pasak leidinio, rinkos šiuo metu tikisi, kad palūkanų norma pirmą kartą bus sumažinta ateinantį liepos mėnesį. ECB pareigūnai jokios konkrečios datos nenurodė.

Europos Centrinis Bankas rugsėjį padidino visas tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Jos sieks 4–4,75 proc. Naudojimosi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi palūkanų normos padidintos, atitinkamai, iki 4,00 proc., 4,50 proc. ir 4,75 proc. ir yra taikomos nuo rugsėjo 20 dienos.

Šiuo metu 6 mėn. trukmės tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ yra viršijusi 4 proc. Kartu su kredito įstaigos marža ji sudaro bendrą paskolos aptarnavimo kainą.