Mums susitikus Radviliškyje Jonas pasakoja anksčiau dirbęs dailės darbų mokytoju, vėliau – su akmens apdirbimu, kol vienas pažįstamas jam nepasiūlęs projektuoti baldus.
„Pabandžiau ir per keletą metų užsiauginome įmonę“, – sako jis ir tikina, kad ši įmonė – tikrų tikriausias šeimos verslas.
Iš pradžių bendrovė, kaip teigė, gamino nestandartinius baldus, o kiek vėliau, pasikeitus rinkai, ėmėsi standartinių baldų gamybos.
„Buvome pakliuvę į visai kitą segmentą, bet pastarųjų užsakymų pradėjo mažėti, kalbama, kad tai „Ikea“ įtaka“, – juokiasi vadovas ir tikina, kad tai ir lėmė, jog įmonė grįžo prie nestandartinių sprendimų.
Šiai dienai, anot vadovo, įmonė daugiau užsiima užsakymais kavinėms, restoranams, viešbučiams, tačiau turi ir privačių klientų, nors, kaip prasitaria, jų dalis nedidelė.
„Tai daugiau vietiniai žmonės, kurie atvažiuoja iš Šiaulių, Radviliškio“, – teigia jis.
Šiai dienai įmonė daugiau gamina vietinei, Lietuvos rinkai, o užsakymai į užsienį keliauja per subrangovus. Galiausiai, anot vadovo, gaminiai išvyksta ir į tokias šalis, kaip Šveicarija, Norvegija, Danija, Švedija.
„Šiuo metu partnerių ieškome ir patys, tačiau nelabai kam yra tuo užsiimti, trūksta žmonių“, – atvirai sako jis ir užsimena, kad nors įmonė šiuo metu turi tiesiogiai užmezgusi ryšius su Norvegijos įmone, sudėtinga ekonominė situacija galimą bendradarbiavimą pristabdė.
Jonas pasakoja, kad šiuo metu situacija gana neapibrėžta. Įmonė yra susitarusi dėl didelių užsakymų, tačiau kol kas negauna patvirtinimų gamybai pradėti.
„Visi laukia. Kiek pasikalbu ir su kitomis šio sektoriaus įmonėmis, yra ir atleidimų“, – sako jis.
Jonas pats aiškina, kad jų įmonė – nedidelė, dirba vos 26 žmonės.
„Darbuotojų skaičiaus nemažinome ir nemažinsime, nors ir sunkesni laikai. Paskui bus, kad gausi didesnį užsakymą ir trūks žmonių“, – sako jis, nors, kaip priduria, kvalifikuotos darbo jėgos trūksta ir šiai dienai.
„Reikėtų projektuotojų, bet bendrai darbuotojų trūkumas yra ne tik mūsų problema. Tokios tendencijos stebimos visoje Lietuvoje“, – aiškina jis.
Tiesa, įmonė šiai dienai ekonominius neramumus taip pat jaučia.
„Prieš dvejus metus būdavo, kad užsakovai sakydavo: „Gaminkite, kainą maždaug žinome, tiks, nes neliks medžiagų“, o dabar to nebėra. Už klientą reikia pakovoti.
Juk anksčiau, kai medžiagos brango kasdien, visi stengėsi užsisakyti, fiksuoti kainą, kad nepakiltų. Dabar viskas keičiasi“, – sako vadovas ir skaičiuoja, kad jeigu anksčiau darbai būdavo suplanuoti 3-4 mėn. į priekį, šiuo metu laikas siekia 1-2 mėn.
Paprašius Jono palyginti baldų gamybos kainas Radviliškyje ir sostinėje, jis sako, kad šiai dienai kainos, ko gero, panašios.
„Medžiagų pigiau negauname, elektra kainuoja tiek pat. Vilniuje gal net lengviau rasti specialistą nei čia, Radviliškyje“, – sako jis.
Jonas mus vedasi apžiūrėti ir gamybos patalpų. Pasakoja, kad jos siekia apie 3 tūkst. kv.m.
„Žaliavas imame iš Lietuvos tiekėjų. Medis atkeliauja iš įvairių šalių.
Čia – medžio laminavimo staklės, o čia – frezavimo robotas. Jis mums padeda išpjauti reikiamą formą. Nerandame specialisto, kuris mokėtų naudotis tiek robotu, tiek ten esančia medžio pjovimo programine įranga“, – pasakoja jis.
Jonas rodo ir į jau pagamintas medžio masyvo lentynas ir sako, kad šis gaminys netrukus išvažiuos į parduotuvėlę, kuri gaminį užsakė.
„Tačiau nesakysiu kur, pamatę patys atpažinsite“, – juokiasi jis.
