„Swedbank“ atliktas tyrimas rodo, kad atsidedančių pinigų senatvei – gerokai per mažai. Daugiau kaip 40 proc. lietuvių nėra užtikrinti, kad išėję į pensiją gyvens gerai, nes santaupų visiškai neturi.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad to priežastis labai aiški – maži atlyginimai.
„Atsakymas yra labai paprastas ir jis yra struktūrinis – tai nedideli atlyginimai. Lietuva pagal atlyginimų dydį dar turi vytis Vakarų, ypač Skandinavijos, valstybes“, – teigia A. Izgorodinas.
Vis dėlto negebėjimą taupyti lemia ne tik mažos algos ir menkas lietuvių supratimas, kaip reikia tvarkytis su uždirbtais pinigais.
„Lietuviai neturi taupymo įpročių. Apie juos iš tiesų reikėtų kalbėti jau mokyklos suole, tačiau jaunas žmogus ten apie tai neišgirsta, todėl pradėjęs dirbti „įgunda“ išleisti visus pinigus, kuriuos turi“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Swedbank“ tyrimas rodo ir tai, kad tapyti geriau sekasi vyrams. 35 proc. jų neturi jokių santaupų, kai tokių moterų yra gerokai daugiau – 47 procentai. To priežastis – didesni vyrų atlyginimai.
„Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė sako, kad vasario duomenimis, visą mėnesį dirbusių vyrų pajamos vidutiniškai siekė 1990 eurų prieš mokesčius, moterų – 1750 eurų. Tai reiškia, kad vyrai Lietuvoje vidutiniškai uždirba 130 eurų „į rankas“ daugiau.
„Deja, tiek Lietuvoje, tiek Europoje turime tą problemą, kad moterys nepagrįstai uždirba mažiau. Tam nėra jokių racionalių priežasčių“, – teigia ekonomistas A. Izgorodinas.
Visą gyvenimą gaunamos mažesnės pajamos lemia ir mažesnę moterų pensiją senatvėje.
„Vyrų senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, siekia apie 640 eurų, o moterų – apie 540 eurų“, – skaičiuoja „Sodros“ atstovė.
Ekonomistai tikina, kad norint gerai gyventi senatvėje, vien iš „Sodros“ gaunamos pensijos neužteks, tačiau tik 5 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad senatvei turi sukaupę pakankamą finansinę pagalvę.
„Teorija sako labai paprastai – nesvarbu, kiek uždirbi, atsidėk 10 proc. ir taupymas įvyks“, – pažymi M. Dubnikovas.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
