aA
Lietuvai kartu su dar 7 Europos Sąjungos (ES) narėmis kritikuojant Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintas biudžeto deficito ir skolos taisykles, Lietuvos finansų ministras sako, kad Europos Komisija pozityviai reaguoja į diskusijas. Rimanto Šadžiaus teigimu, konkrečių pokyčių galima laukti rudenį, kai bus svarstomi šalių 2017 metų biudžetų projektai.
Rimantas Šadžius
© DELFI / Tomas Vinickas

„Konkretus taisyklių taikymas, aišku, reikalauja metodikos korekcijų ir dėl šių korekcijų bus vykdomas darbas tiek Ekonomikos ir finansų komitete Europos Taryboje, tiek ir Europos Komisijoje. Europos Komisija labai pozityviai ir konstruktyviai sureagavo į aštuonių šalių laišką ir jau ėmėsi konkrečių darbų. Na, bet matyt konkretaus rezultato reikėtų laukti rudenį, šalims pradedant ruošti pateikimui į Briuselį, ypač euro zonos šalims, jų 2017 metų biudžetų projektus“, - interviu BNS sakė R.Šadžius, kuris praėjusią savaitę dalyvavo Europos finansų ministrų taryboje (Ecofin).

Anot jo, iki šiol tokių diskusijų - dėl taisyklių taikymo aiškumo - taryboje nėra buvę, todėl ji „buvo unikali“.

„Ji iš tikrųjų buvo labai naudinga ir daug kam įnešė aiškumo, ko mes siekiame ir kokiomis priemonėmis turime to siekti, būtent augimo ir stabilumo. Ir taip, kad visiems būtų aišku, kad taisyklės būtų aiškios, kad nebūtų dvigubo ar trigubo jų traktavimo ir kad teikdami, sakykime, kitų metų savo biudžeto projektą Europos Komisijai, mes iš karto žinotume, kokios reakcijos sulauksime, skirtingai, negu tai įvyko praeitą rudenį“, – BNS sakė finansų ministras.

Pasak R. Šadžiaus, skaičiavimai jau atliekami ir galvojama, kaip adaptuoti Europos Komisijos tarnybų taikomas metodikas, kad jos taptų kur kas aiškesnės.

„Diskusija taip pat parodė, kad jie labai aiškaus akivaizdaus atsakymo neturi. Laikotarpių suvienodinimas - tai buvo vienas iš pasiūlymų, bet tame pačiame laiške mes paminėjome, kad lauktume ir kitų alternatyvių pasiūlymų, kad būtų galima palyginti, kad duomenys, kurios mes gauname savo skaičiavimais, naudodamiesi savo duomenų bazėmis, bet suderinta metodika, ir skaičiavimai, kurie gaunami Europos Komisijos, naudojantis jų duomenų bazėmis ir ta pačia suderinta metodika, kad jie galiausiai duotų bent jau palyginamus rezultatus, ko šiandien pasigedo tikrai ne tik tos aštuonios šalys, kurios pasirašė laišką, bet ir visa kita eilė šalių“, – kalbėjo ministras.

Pernai EK nurodė Lietuvai, kuri pirmą kartą pateikė Komisijai savo biudžeto projektą, kad jos 2016 metų biudžetas nukrypo nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų ir kelia riziką, nes struktūrinis deficitas esą padidės nuo 1 proc. 2015 metais iki 1,5 proc. 2016-aisiais.

Lietuvos bankas ir opozicijos politikai tuomet griežtai sukritikavo biudžeto planą ir R. Šadžių.

R. Šadžius kartu su Nyderlandų, Italijos, Portugalijos, Liuksemburgo, Slovakijos, Ispanijos ministrais pasiūlė pakeisti struktūrinio balanso skaičiavimo metodą - jis grindžiamas Komisijos apskaičiuojama potencialia šalies gamybos apimtimi, tai yra tuo, kiek šalies ekonomika galėtų gaminti, jeigu nesmuktų arba nekiltų, taip pat infliacijos prognozėmis.

„Visų šalių nuomonė praktiškai sutapo, kad Stabilumo ir augimo paktas tai yra mūsų veiklos pagrindas, tai yra taisyklės, kurios kadaise sutartos ir jų turi būti griežtai laikomasi, tačiau tų taisyklių taikymo būdus ir metodus turi aiškiai ir vienodai suprasti ir šalys narės, ir Europos Komisija, su kuria Lietuva turėjo tam tikrą ginčą, ir be to, šios taisyklės turėtų būti suformuoluotos taip, kad jas būtų galima lengvai paaiškinti šalių narių įstatymų leidėjams ir visuomenei, kad visiems būtų aišku, kodėl jų reikia, o tai yra Stabilumo ir augimo paktas, vadinasi reikia šalių ekonominiam augimui paskatinti, bet taip, kad tas augimas būtų stabilus, nepažeidžiant fiskalinio balanso“, – kalbėjo Lietuvos finansų ministras.

Struktūrinis balansas, kaip fiskalinio apdairumo rodiklis, į Stabilumo ir augimo paktą buvo įtrauktas 2005 metais. Tuomet jis buvo laikytas geresne pakte nustatyto deficito apribojimo (3 proc. BVP), kuris nepalieka erdvės anticiklinės politikos priemonėms, alternatyva. Ekonominės krizės metais struktūrinio balanso svarba gerokai padidėjo, o labiausiai – 2012 metais priimtame vadinamajame fiskaliniame susitarime, kuriame reikalaujama, kad euro zonos šalių struktūrinis deficitas neturi viršyti 0,5 proc. BVP, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Zarasuose planuojamas viešbutis su SPA (5)

Lietuvos šiaurės rytuose esančiuose Zarasuose planuojama statyti poilsio kompleksą su...

Prancūzijos finansų ministras: „geltonųjų liemenių“ protestai – katastrofa ekonomikai (12)

„Geltonųjų liemenių“ protestai yra katastrofa Prancūzijos ekonomikai, sekmadienį...

Įspėja neatidėti šventinių siuntinių paskutinei akimirkai (1)

Lietuvos paštas teigia, kad šiuo metu siuntų bei laiškų siunčiama dvigubai daugiau nei...

Sirgti dirbantiems kartais nevalia: dėl poros ligos dienų gali netekti metų stažo (243)

Net sirgdami lietuviai kartais keliauja į darbą. Vienos priežasčių – alga ir kaupiamas darbo...

„Bloomberg“: Lietuva bando atsiriboti nuo finansinių skandalų kitose Baltijos šalyse (5)

Lietuva bando atsiriboti nuo finansų sektoriaus skandalų kitose Baltijos šalyse , šeštadienį...

Top naujienos

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (3)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

„Paskutinis skambutis“ praėjo ramiai, tačiau tuo viskas dar nesibaigia (531)

Sekmadienį Vilniuje vykusioje masinėje protesto akcijoje „Paskutinis skambutis“ susirinko apie 6...

Kad pritrauktumėte šio milijardieriaus dėmesį, jums reikia iškristi iš mokyklos (39)

Kadaise sėdėjęs kalėjime už automobilių vagystę, Tally Fofana dabar sulaukia paramos iš...

Ir Jasikevičius, ir Adomaitis turi prastų naujienų (68)

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą mūšis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“...

Kaunietis pasipiktino ligoninės darbu: numirėliui juk nėra kur skubėti (24)

„ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbu...

Šapoka: bandoma pažadinti Marxo šmėklą priešinsis bet kokiam pinigų mokytojams didinimui (499)

Finansų ministras Vilius Šapoka LRT TELEVIZIJOS laidos „ Savaitė “ studijoje teigė, kad...

Karieta su žirgais ir žiedlapiai iš sraigtasparnio: ištaigingos mafijos vadeivos laidotuvės pagaliau atvėrė akis namai – prabangūs iki absurdo (77)

Romos policija ėmėsi griauti aštuonis prabangius namus, pastatytus, kaip įtariama, mafijos klano,...

Vilniaus priemiestyje, magistralėje, žuvo mikroautobuso partrenktas jaunuolis (27)

Sekmadienio vakarą, apie 20.20 val., Vilniaus r., sostinės priemiestyje Raisteniškėse,...

Apžvalgininkas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas (775)

Vargu, ar premjeras Saulius Skvernelis tikėjosi, kad nepatenkintų dėl etatinio apmokėjimo...

Į Paryžių nuvykęs lietuvis rado iki šiol skaniausius desertus, dėl kurių alpsta visas pasaulis: vieneto kaina – 2,5 euro (59)

Turbūt nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų desertai , tačiau dar smagiau juos valgyti, kai...