Daugiau rizikuoti nenori
Lietuviški durpynų laukai prieš dvejus metus dar domino kinus – Šilutėje pagamintuose durpių substratuose Kinijos gyventojai galėjo užsiauginti kokių tik nori daržovių. Stojus prekybos karui su Kinija, daugiau durpės į tą pusę nebekeliauja.
„Visas tas procesas užtruko turbūt arti metų, kol paskutinius konteinerius pavyko išmuitinti, o kitus nukreipti kažkur kitur, realizuoti ar parduoti už simbolinę kainą.
To pasėkoje, mūsų įmonė patyrė tiesioginius nuostolius, arti 4 milijonų amerikietiškų dolerių“, – pasakojo UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ vadovas Kazimieras Kaminskas.
Šilutiškiai savo kailiu pajuto, ką reiškia mažai valstybei susipykti su milžine Kinija. Daugiau – rizikuoti nebenori.
„Jeigu tie santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos normalizuotųsi, turbūt niekas mums šiai dienai negali garantuoti, kad rytoj neatsitiks panašių siurprizų“, – teigė K. Kaminskas.
Prekyba atgimsta
Tačiau vieni Kinijos rinką palaidojo, o kiti – į ją sugrįžta.
Nauja statistika rodo, kad eksportas į komunistinę valstybę šoktelėjo net 4 kartus. Per pirmąjį šių metų pusmetį į Kiniją išvežta lietuviškų prekių už 41 milijoną eurų. Pernai tuo pačiu metu – tik už 12 milijonų.
„Stebime šiokį tokį simbolinį atsistatymą eksporto statistikoje. Matyt, tai susiję su viena eksporto prekių rūšimi“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kas ta prekių rūšis – ministrė nedetalizuoja, bet tikrai ne lietuviška mėsa, pienas ar miltai.
„Na, tikriausiai, tai medicinos gal technologijos, kažkas iš prietaisų, tačiau detalizuoti negaliu“, – teigė ji.
Neoficialiais duomenimis, eksporto į Kiniją augimą lėmė lietuviški laboratoriniai regentai, kurie leidžia nustatyti virusus, tačiau pramonininkai sako, kad pro Kinijos jūros muitinę patenka ir kitos lietuviškos prekės.
„Tikriausiai mūsų lazerio kategorija, vyksta chemijos produktai, varis neatsigavęs kažkodėl, nors anksčiau buvo nemažai eksportuojama būtent tokių produktų, elektronikos įranga taip pat ten važiuoja“, – pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė.
Neprognozuoja bumo
Didžiausi lazerių ir biotechnologijų gamintojai į kamerą kalbėti nesutinka, bet sako, kad eksporto apimtys – nesikeičia. Deja, statistika rodo, kad kai kurių prekių eksportas per metus išaugo nuo keliasdešimties tūkstančių iki milijonų.
„Tai yra labai maži skaičiai ir tai, greičiausiai, lėmė keli arba net vienas atsitiktinis sandoris. Iš tikrųjų, Kinijos rinka neatsiveria, ji dar nepasiruošusi arba nenori priimti lietuviškos kilmės produktų, arba apskritai jokių produktų iš Lietuvos, taip, kad kol kas tai nereiškia nieko“, – teigė ekonomistas Sigitas Besagirskas.
Kaip teigė A. Armonaitė, bumo ji – neprognozuotų.
„Daugiau žiūrėkime į kitas rinkas“, – LNK žiniose teigė ji.
Vis dėlto, pramonininkai mano, kad eksporto atsigavimas tęsis ir toliau, esą Kinijos rinkoje įvyko lūžis – nebeliko boikoto visoms lietuviškoms prekėms.
„Vis tik, lietuviškos prekės muitų sistemoje Kinijoje vėl atsiranda. Kadangi pastangos tiek Europos Sąjungos, tiek, matyt, ir pačios Lietuvos duoda vaisių, todėl ta prekyba, akivaizdžiai, reikėtų sakyti, jog po truputėlį atsigauna“, – teigė E. Stonkutė.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, prekyba su Kinija – menkniekis, palyginus su kitomis Indijos ramiojo vandenyno šalimis. Į Australiją, Pietų Korėją, Japoniją ir kitur – eksportas 6 kartus didesnis ir šiemet jau uždirbta 250 milijonų eurų.
„Mes netekome Kinijos ir nieko naujo neatradome. Trumpuoju laikotarpiu, kad konteinerių nereikėtų mesti į vandenį, mes tas prekes, kurios buvo Kinijos uostuose, pardavėme su didžiuliu nuostoliu aplinkinėse rinkose, o visas kitas augimas – jis nesusijęs su Kinijos augimu, nes netgi prekių segmentai kitokie“, – teigė S. Besagirskas.
Kinijos nuostolių vis dar nekompensuoja Taivanas. Tiek šiemet, tiek pernai lietuviškų prekių eksportas pirmąjį pusmetį toks pat – 11 milijonų eurų. Pasak A. Armonaitės, Taivanui reikia laiko.
„Jie negali kompensuoti tų pardavimų, kuriuos praradome mes Kinijos rinkoje“, – teigė K. Kaminskas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
