Dabar M. S. Lewinsky tiesiog stengiasi padėti pagiežos ir sarkazmo taikiniais tapusiems asmenims, rašo „The New York Times“.
Spalį, kai Jungtinėse Valstijose aktyviai vykdomos kovos su patyčiomis akcijos, M. S. Lewinsky kartu su reklamos agentūros BBDO darbuotojais ir ryšių su visuomene atstove Dini von Mueffling, inicijavo internetinę kampaniją prieš patyčias kibernetinėje erdvėje, kurios metu populiarinama grotažymė su prierašu „clickwithcompassion“ ir platinami „emoji“ jaustukai, reiškiantys palaikymą internete demonstruojamos agresijos aukomis tapusiems asmenims.
„Manau, kad tai puikus būdas pradėti pokalbį šia tema ir pagaliau įvardyti bei destigmatizuoti įvairiose srityse, tiek internete, tiek realiame gyvenime, vykstančias patyčias, – sako M. S. Lewinsky. – Juk jų nesunku pastebėti ne tik švietimo institucijose, bet, žinoma, ir politikoje.“
M. S. Lewinsky viliasi, kad jos dedamos pastangos nėra bergždžios. Kampaniją pristatančiame vaizdo įraše demonstruojama, kas nutiktų, jei socialiniuose tinkluose išsišokantys troliai pasirinktas aukas užsipuldinėtų ne internete, o viešojoje erdvėje.
Moteris primena apie internete veikiantį nuo atsakomybės tarsi atleidžiantį veiksnį, o galimybę kalbėti anonimiškai ji laiko atsisieti nuo savo asmens leidžiančia aplinkybe.
Kampanijos vaizdo įraše galima išvysti ne vieną konfliktinę situaciją. Tarkim, viename epizode kavinės lankytoja užsipuola kitą moterį dėl neva per didelio šios svorio, kitame – du vyrai užgauliojami homofobiškomis neapykantą kurstančiomis pastabomis, trečiame – moteris viešai išvadinama teroriste. Užgauliotojus ir jų aukas, žinoma, suvaidino specialiai pasirengę aktoriai, tačiau patyčių scenų liudininkais tapusių praeivių reakcijos, žinoma, nėra nei suvaidintos, nei surežisuotos.
„Filmuodami patyrėme tikrų emocijų. Jos neaplenkė ne tik aktorių, bet ir visos komandos“, – tvirtina M. S. Lewinsky ir priduria, kad reakcijos į įvairias provokuojančias situacijas buvo išties stiprios.
G. Hahnas patikino, kad neapykantą kurstantys aktorių ištarti komentarai yra pažodžiui pakartotos socialinių tinklų paskyrose išsakytos replikos. „Kad ir kaip liūdna bebūtų, jų rasti pavyko labai nesunkiai“, – apgailestavo jis.
M. S. Lewinsky tikrai nėra vienintelė, bandanti atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių keliamas problemas. Į kovą su patyčiomis vis aršiau kyla ir reklamos rinkos dalyviai. Pasitelkę meistriškai nugludintas priemones jie reiškia kritišką požiūrį į nederamą elgesį, iš mokyklų bendruomenių labai operatyviai persikėlusį į socialinius tinklus.
Pavyzdžiui, visiškai neseniai pasirodžiusiame restoranų tinklo „Burger King“ reklaminiame filmuke siūloma įsitikinti, koks menkas skaičius greitojo maisto įstaigos lankytojų bandytų užstoti toje pačioje užeigoje patyčių auka tapusį paauglį.
„Kol nebuvo interneto, patyčios buvo laikytos vien mokyklose pasitaikančiu reiškiniu, – teigia BBDO kūrybinei grupei vadovaujantis Gregas Hahnas. – Dabar tapo akivaizdu, kad jos gali prasiskverbti ir į suaugusiųjų santykius. Tai vyksta interneto erdvėje, kurioje tarsi negalioja jokios taisyklės.“
Į kovą su patyčiomis kylama ne vien iš altruistinių paskatų. Socialiniai tinklai vis dažniau tampa ta vieta, kurioje paskalos, boikotai ar įvairaus tipo kritika nukreipiama į įvairius prekių ženklus.
„Tiesiogiai išsakomai nuomonei ir socialinėms bendruomenėms tenkantis vaidmuo pastaruoju metu ypač išaugo, tad nekeista, kad vis daugiau [įvairių įmonių paslaugomis besinaudojančių] klientų leidžia sau nevaržomai reikšti nereta šališkus įspūdžius, – teigia prekių ženklų strategijų specialistas Allenas Adamsonas. – Kuo piktesni [klientai], tuo aktyviau jie reiškiasi internete.“
Ilgainiui reklamuotojams pavyksta vis geriau suprasti, ką patiria patyčių aukomis tampantys individai. Aiškinamasi ir tai, koks komunikacijos būdas galėtų padėti užkirsti patyčioms kelią. „Manau, kad su tuo susiduria vis daugiau įmonių, žmonių, verslo subjektų“, – tvirtina organizacijos „Ad Council“ kampanijų plėtros vadovė Heidi Arthur.
Įgytos įžvalgos padėjo pradėti prieš kelis metus užsimezgusį pokalbį patyčių tema. Tuo įsitikinusi ne pelno siekiančios organizacijos „STOMP Out Bullying“ įkūrėja Ross Ellis. Jos vadovaujama įmonė siekia, kad pirmas lapkričio trečiadienis būtų paskelbtas kovos su patyčiomis kibernetinėje erdvėje diena.
Prieš penketą metų organizacija „Ad Council“ inicijavo vien tėvams skirtą kampaniją, o šiandien ji stengiasi tiesiogiai prabilti į gatvėje sutinkamus praeivius – tek vaikus, tiek suaugusiuosius, atsitiktinai tampančius patyčių liudininkais. Ypač didelį dėmesį prieš patyčias kovojančių entuziastų grupė skiria priekabiavimui ir įžeidinėjimui būdingai kalbai. Kruopščiai atrinkti posakiai leidžia sukonkretinti patyčių sąvoka apibūdinamą reiškinį. Pagrindinis iniciatyvos organizatorių tikslas – paskatinti patyčių liudininkus nelikti abejingus.
Pasak H. Arthur, sąvoka „patyčios“ yra ganėtinai plati, be to, ją girdėdami žmonės nėra linkę susieti savęs su įvardijamu reiškiniu. Tik kai nurodomas konkretus elgesys, jie ima pripažinti, kad ir patys ne kartą susidūrė su patyčiomis.
Identifikuoti neįvardijamas ir slepiamas emocijas reklamos specialistai, žinoma, buvo įgudę ir prieš interneto erą. Kai kurie iš jų mano, kad kaip tik dėl šios priežasties reklamos rinkos atstovams yra gerokai lengviau kovoti su šių laikų troliais, o jei jų klientams pavyktų atsidurti priekinėse prieš patyčias pasisakančiųjų gretose, prekių ženklai įgytų neginčytinų pranašumų.
„Manau, kad reklama gali kuo puikiausiai atspindėti laikmečio aktualijas“, – sako Niujorke veikiančios įmonės „Deutsch“ vadovė Val DiFebo ir paaiškina, kad joks pasiūlymas nepasiteisins, jei su klientais nepavyks rasti sąlyčio taškų, galinčių pasirodyti daug reikšmingesniais nei parduodamas produktas.
A. Adamsonas užsiminė, kad bandymai kovoti su patyčiomis per reklamą neįsivaizduojami be keleto laiko patikrintų nuo seno reklamuotojų taikomų strategijų.
„Daugelio prekių ženklų paklausą lėmė emocinis pagrindas“, – teigia A. Adamsonas ir paaiškina, kad, tarkim, kokios nors rūšies kavą žmonės perka todėl, kad ji tam tikru būdu prisideda prie jų siekiamo įvaizdžio formavimo, todėl, anot jo, būtina atsižvelgti į tai, kad žmonės vien emocinių paskatų vedini gali norėti ką nors apie save pasakyti.
„Juk jei elgesys ir gali pasikeisti, tai tikrai ne dėl racionalių argumentų“, – tikina jis.
