aA
Panevėžį darkančių netvarkomų vaiduokliais virtusių pastatų Savivaldybė beviltiškai bando atsikratyti jų savininkus metai iš metų apmokestindama didžiausiu nekilnojamojo turto mokesčiu. Vis dėlto tik tokios įstatyme numatytos griežčiausios sankcijos apsileidėliams nė motais.
Prie gėdos stulpo – ir milijonieriai
© sekunde.lt nuotr.

Tarp didžiausių Aukštaitijos sostinės nevalų, savo turtą pavertusių miesto gėda, yra ir geriausio mero titulu įvertinto Kauno vedlio Visvaldo Matijošaičio įmonė, ir dviejų Panevėžio milijonierių Gvido Drobužo ir Remigijaus Juodviršio kartu valdoma bendrovė. Valstybės politika neapmokestinti religinių bendruomenių nuo nevalų sąrašo išgelbėjo vienoje iš judriausių miesto gatvių apleisto pastato šeimininkę Panevėžio Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčią.

Nesugalvoja, ką daryti

Panevėžio savivaldybės sudarytame nekilnojamojo turto, kuriam 2016-aisiais bus taikomas 3 proc. mokesčio tarifas, sąraše – dešimt įmonių. Dauguma jų nevalų vardo nė nebando atsikratyti jau daug metų.

Vienoje iš panevėžiečiams reikšmingiausių vietų, istorinio Sausio 13-osios skvero pašonėje, esantis bendrovei „Vičiūnų grupė“ priklausantis buvusios kavinės pastatas „vaiduoklių“ sąraše įrašytas beveik dešimtmetį. Nors jį savo žinioje turinčiai milijonieriaus V. Matijošaičio įmonei Panevėžio savivaldybė maksimalų nekilnojamojo turto mokestį taiko jau keletą metų, verslininko ir politiko susitvarkyti niekaip nepriverčia.

Dar prieš metus V. Matijošaitis, tuomet ėjęs ir „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininko bei generalinio direktoriaus pareigas, „Sekundei“ teisinosi esą tiesiog nesugalvojantis, ką veikti su nebereikalingu statiniu Panevėžio centre.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pripažįsta nesukantis galvos, ką „Vičiūnų grupė“ darysianti su apleistais jos pastatais Panevėžyje.

„Neturime idėjų, ką su buvusia kavine daryti“, – tuomet kalbėjo Kauno mero rinkimams dar tik rengęsis verslininkas.

Išrinktas meru V. Matijošaitis „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigas užleido vyresniajam sūnui Šarūnui Matijošaičiui, tačiau turimos bendrovių akcijos liko politiko nuosavybė.

Kitą savaitę vizitą Panevėžyje planuojantis V. Matijošaitis, paklaustas, ar aplankysiantis ir jo įmonei priklausantį apleistą pastatą, šmaikštavo į Aukštaitijos sostinę geriau nevažiuosiantis. Esą kad išvengtų gėdos.

Žadantis 2016-aisiais daugiausia dėmesio skirti Kaunui tvarkyti, savo turtą Panevėžyje apleidęs V. Matijošaitis ironizuoja susitikęs su Panevėžio meru atskleisiantis, kaip tartis su jo įmone.

„Kai susitiksiu su Panevėžio meru, patarsiu, kaip jam tvarkytis su „Vičiūnų grupe“, – pareiškė Kauno meras.

Anot jo, buvusią kavinę Panevėžyje įmonė įsigijo jau apleistą, bet dokumentų tvarkymas užtruko per ilgai, kol investuoti į šį turtą tapo nebepatrauklu.

Ką dabar veikti su našta tapusiu turtu, V. Matijošaitis sako palikęs spręsti įmonės valdymą perėmusiam sūnui.

„Aš labiau norėčiau, kad sūnus investuotų Kaune. Panevėžyje už tą pastatą mokės didesnį mokestį ir viskas. O perspektyvoje, matyt, bus nugriautas“, – pripažįsta toliau Kauno nenorintis matyti geriausiu šalies meru šįmet išrinktas V. Matijošaitis.

Kaltina kioskų kaimynystę

Padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nepriverčia panevėžietės Bronės Šmitaitės sutvarkyti jai priklausantį sugriuvusį tualetą istorinio Sausio 13-osios skvero pašonėje.

Didesnį nekilnojamojo turto mokestį Savivaldybė numačiusi ir šįmet taikyti atvažiuojantiesiems į Panevėžį pirmiausia į akis krentančio, autobusų stoties pašonėje begriūvančio geltonų plytų namo šeimininkei bendrovei „Lauktuvės jums“.

Jos akcijas beveik lygiomis dalimis valdo du Panevėžio milijonieriai Gvidas Drobužas ir Remigijus Juodviršis.

Pastarasis dėl apleisto paties turto kaltę verčia Savivaldybei, daug metų nieko nedariusiai su kita miesto gėda – baisiais kioskais stoties prieigose.

„Koks tikslas tvarkyti, kai pati Savivaldybė nesutvarko aplinkui laikinų pastatų. Jei tuos baisius kioskus iškeltų, nebūtų jais apsuptas pastatas, tą pačią minutę pultume savo namą tvarkyti. Kokie dabar klientai per tuos kioskus prie mūsų namo brausis?

Kai pašonėje netvarka, nesinori investuoti į savo nekilnojamąjį turtą, nes užprogramuoti nuostoliai. Prieš baudžiant reikia įvertinti, ar pati Savivaldybė nėra priėmusi blogų sprendimų, kurie neleidžia verslui investuoti“, – piktinosi R. Juodviršis.

Įmonės savininkas sako apie tai kalbėjęsis su visais buvusiais Panevėžio merais, tik pas dabartinį dar nenuėjęs. Jo nuomone, Savivaldybė, kirsdama jam per kišenę, o kioskus palikdama, elgiasi labai neūkiškai.

„Miesto centre taip trūksta stovėjimo aikštelių. Įrengus vietoj kioskų mokamą aikštelę miestas didžiulių pajamų gautų“, – nišą mato verslininkas.

Verslininko teigimu, 1923-iaisiais statyto pastato byrančiomis plytomis būklė tokia prasta, kad veikiausiai jį teks griauti ir statyti naują.

Grasinanti savo pastatus vaiduokliais pavertusioms įmonėms Panevėžio savivaldybė žada eros pabaigą ir kioskams. Valdininkai rengia tvarką, pagal kurią pasibaigus prekybos leidimo galiojimui mieste bus šalinami kioskai, paviljonai ir jų liekanos.

Viešumas trikdo

Prie gėdos stulpo – ir milijonieriai
© sekunde.lt nuotr.



Juodajame apsileidėlių sąraše daug metų įrašyta Vilniuje registruota bendrovė „Nekilnojamo turto valdymas“, greta geležinkelio pervažos stūksančio kadaise apdegusio namo šeimininkė. Jos direktoriui Raimundas Balčiūnui viešumas labai nemalonus.

Juodajame apsileidėlių sąraše jau daug metų įrašyta ir Vilniuje registruota bendrovė „Nekilnojamo turto valdymas“, didžiausios Smėlynės g. gėdos, greta geležinkelio pervažos stūksančio kadaise apdegusio namo šeimininkė.

Jos direktorius Raimundas Balčiūnas, iš pradžių maloniai sutikęs kalbėti su korespondente, išgirdęs, kad domimasi apleistuoju namu, pareiškė vairuojantis ir nutraukė pokalbį.

Dar prieš keletą metų „Nekilnojamo turto valdymas“ didesnio mokesčio išvengti bandė Savivaldybei žarstydamas pažadus nugriauti gaisro suniokotą medinį vaiduoklį ir jo vietoje statyti komercinį pastatą.

Saugo įstatymai

Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rosita Baltutytė pripažįsta: įstatyme numatyta griežčiausia sankcija – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestis – apsileidėlių nedrausmina. Iš praėjusiais metais įtrauktųjų į juodąjį sąrašą savo turtą ėmėsi tvarkyti tik trys: buvusio mėsos kombinato vietoje kyla naujas komercinis pastatas, rengiamasi rekonstruoti buvusį konservų fabriką Kranto g. bei pastatą Aitvarų g.

Šio apleisto namo savininkę Panevėžio Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčią nuo sankcijų sergsti valstybės politika neapmokestinti registruotų religinių organizacijų.

Mieste apleistų pastatų tiek, kad juodajame sąraše turėtų būti ne dešimt, o tiek pat kartų daugiau nevalų.

Pasak R. Baltutytės, Savivaldybės užmojus priversti juos tvarkytis riboja teisės aktai. Dauguma neprižiūrimų statinių šeimininkų nuo didesnio nekilnojamojo turto mokesčio gelbsti įstatymas, neleidžiantis jo taikyti, jei pastatas nebaigtas statyti, nors statybos tęsiasi jau dešimtmečius. Tokia sankcija nėra numatyta ir apleistų gyvenamosios paskirties pastatų šeimininkams, jei jie ne juridiniai, o fiziniai asmenys.

Apsileidėlė ir bažnyčia

Savivaldybės administracija, pasak R. Baltutytės, neturi galių priversti šeimininkų sutvarkyti ties Nemuno ir Molainių gatvių sankryža stūksančių seniai apleistų dviejų pastatų. Vieno jų savininką nuo baudų saugo tai, kad namo statybos baigtumas tėra 72 proc. Kito pastato savininkę – Panevėžio Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčią – nuo sankcijų sergsti valstybės politika neapmokestinti registruotų religinių organizacijų.

Šios bažnyčios pastoriui Ramūnui Kairiui žiniasklaidos dėmesys nebuvo malonus.

„O būtina jums žinoti?“ – į klausimą, kodėl prie arterinės miesto gatvės stūksantis namas stovi apleistas, atšovė pastorius.

Tarp pastatų vaiduoklių, kurių šeimininkams gresia finansinės sankcijos, ir panevėžiečių kadaise mėgtos parduotuvės „Aušrė“ pastatas.

Anot jo, Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčiai sunku verstis, mat valstybė remia tik tradicines religines bendruomenes.

„Iš valstybės negauname jokių pinigų. O patiems, kadangi esame nedidelė bendruomenė, surinkti lėšų tokiai statybai labai sudėtinga“, – nelygybę įžvelgė pastorius.

Vis dėlto, anot jo, šiais metais planuojama atnaujinti namo statybas. Tačiau ką jame numato įkurti, netradicinės bažnyčios atstovas viešinti nepanoro.

„O kam reikalinga informaciją, ką mes su juo darysime?“ – paslaptingas išliko R. Kairys.

Viešumo vengiančios bažnyčios pastorius, guodęsis menkais bendruomenės ne tik finansiniais, bet ir žmogiškaisiais ištekliais, kažkodėl panoro nuslėpti ir vietą, kur Panevėžyje įsikūrusi jų bendruomenė.

Šios religinės organizacijos interneto svetainėje nurodytas Panevėžio Mokslo ir technologijų parko adresas. Pastarojo direktorius Saulius Zaura patvirtino, jog Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčia čia nuomojasi salę savaitgaliais.

„Sekundė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Budapešte apžvalgos ratas virto restoranu

„Michelin“ žvaigždute įvertintas Vengrijos restoranas „Costes“ metė iššūkį...

Dėl Covid-19 Lietuvos paštas keičia siuntų pristatymo tvarką

Daugėjant Covid-19 ligos atvejų, Lietuvos paštas imasi papildomų apsaugos priemonių visos...

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos pernai augo 9,5 proc.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos ( TUI ) Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje...

Per finansinius metus „Vilniaus baldai“ pelną augino beveik ketvirtadaliu

Per 2020 finansinius metus akcinės bendrovės „ Vilniaus baldai “ pardavimai nežymiai mažėjo,...

Žygimantas Mauricas: diržus gali tekti veržtis kitų metų antrąjį pusmetį (195)

Koronaviruso banga lapkritį ir gruodį neturėtų labai pakenkti Lietuvos „ekonominiam...

Top naujienos

Rekordiniai 442 koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis: daugėja susirgimų Vilniuje, liepsnoja ugdymo įstaigos papildyta (250)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spalio 23 d. 9 val. duomenimis patvirtintų ligos...

Žygimantas Mauricas: diržus gali tekti veržtis kitų metų antrąjį pusmetį (195)

Koronaviruso banga lapkritį ir gruodį neturėtų labai pakenkti Lietuvos „ekonominiam...

Pakartotinį karantiną pirmoji pasaulyje įvedusi šalis: rezultatai akivaizdūs (3)

Praėjus savaitei po to, kai Izraelis ėmė švelninti antrojo karantino ribojimus, infekcijų...

Armonaitė ir Karbauskis susirėmė dėl popiežiaus Pranciškaus citatos (421)

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Gydytojas Badaras įspėjo: užtenka vieno karto ir trečdalis šiai medžiagai tampa priklausomi (16)

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūko kas ketvirtas žmogus. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija...

Motyvacijos ir kontakto stokoję žalgiriečiai prisiminė „rėkiantį žmogų“ (6)

Rekordinė šio sezono atmosfera nepadėjo. Nepaisant sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos...

Vakarėlis baigtas: po žiniasklaidoje pasklidusių vaizdų Švedija įveda ribojimą (95)

Švedija apribos naktinių klubų lankytojų skaičių iki 50-ies, po to, kai žiniasklaidoje...

Miltinio dramos teatre atšaukti spektakliai: 26 darbuotojai saviizoliacijoje (8)

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre iki lapkričio 5 dienos nebus rodomi spektakliai.

Lošėjo išpažintis: nemaniau, kad dėl azarto teks paaukoti tiek daug

Kas yra azartas? Laisvalaikio praleidimas ar priklausomybė ? Ne, tai tiesioginis kelias į...

|Maža didelių žinių kaina