„Yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas, t. y. 217 mln. eurų, bet tikrai labai svarbu, kad matome, jog gali būti taip, kad ledai pajudės. Prezidentas visą mėnesį akcentavo, kad būtų teisinga, jog tai, ką surenkame iš padidėjusio kelių mokesčio, vinječių, apie 40 mln. eurų, ir nukeliautų labai tiksliai tam“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Matome, kad siūlymas yra Utenos keliui, tikslingas finansavimas. Labai įdomu, kad buvo rasta daugiau nei 100 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, matome, kad pasistengus galima labiau tuos finansinius srautus susidėlioti tikslingiau į artimesnį etapą, jog efektą galėtume pasiekti“, – pažymėjo ji.
I. Segalovičienė pabrėžė, kad adekvatus finansavimas keliams yra būtinas, nes vėliau juos „gelbėti“ gali kainuoti kelis kartus daugiau. Ji taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra siūlo apsvarstyti galimybę skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) deficito ribose.
„Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentas taip pat siūlo apsvarstyti galimybę biudžete numatyti skolinimosi teisę Lietuvos automobilių kelių direkcijai deficito ribose, su Vyriausybės leidimu. Dabar matome apie 160 mln. eurų papildomų lėšų yra planuojama susisiekimui skirti, tačiau tą trūkstamą dalį galima būtų užprojektuoti per skolinimosi teisę LAKD“, – sakė prezidento patarėja.
„Erdvės dar gali būti biudžete ir tikimės, kad Vyriausybė labai gerai įvertins erdvės galimybes“, – tvirtino ji.
Trečiadienį Vyriausybė koreguos 2024 m. valstybės biudžeto projektą ir jame numatys didesnį finansavimą keliams, pirmadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Jį patobulinus, ministrės pirmininkės teigimu, biudžeto deficitas šoktels iki leistinos ribos – 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prezidentūra Eltai tikino, kad Europos Komisijos (EK) skaičiavimuose nurodoma, jog deficitas gali būti apie 2,3 proc. BVP, tad manevro laisvės siūlymams yra ir projekto tobulinimas yra galimas.
Antradienį Seime numatoma pirmąkart svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą.
Jis Seimui pateiktas spalio 10 d., parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų, didžiausias sumas siūlant skirti kelių infrastruktūrai.
Siūlymas vietoje NT mokesčio
Irena Segalovičienė laikosi pozicijos, kad Seimui užuot siekiant priimti naują „tikrai neteisingą“ nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, reiktų susitelkti į Prezidentūros pasiūlymus, skirtus pajamų nelygybei mažinti bei šeimų padėčiai gerinti.
„Prezidentas ragina susiimti ir iš tikrųjų padaryti posūkį ir įgyvendinti labai paprastą dalyką – tokią paprastą formulę, kuri būtų teisinga ir naudinga valstybei: aukštas pajamas uždirbančiųjų teisingesnis, progresyvesnis apmokestinimas, plius šeimos mokesčio lengvata už vaiką“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.
„Vyriausybė, valdančioji dauguma turi, be jokios abejonės, imtis lyderystės ir tempti“, – dar akcentavo ji.
Anot prezidento vyriausiosios patarėjos ekonomikos ir socialinės politikos klausimais, šių pasiūlymų „tandemas“ didintų mokesčių teisingumą, sparčiau šalyje mažintų pajamų nelygybę, gerintų vaikų bei šeimų padėtį.
„Ir, iš tikrųjų, padarytume labai rimtą pokytį: tą aukštų pajamų progresinį apmokestinimą, kartu sudedant visas pajamas. Čia galėtų būti labai rimtas pokytis, kurį patys žmonės pajustų“, – teigė Gitano Nausėdos patarėja.
G. Nausėda dar spalį pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriose numatomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) šeimoms, kuriuo siekta, kad PNPD už vaiką per mėnesį siektų 87 eurus, per metus – 1044 eurus.
„Ar iš tikrųjų neturėtume dėti prioriteto ten, kur stokojame teisingumo, t. y., aukštų pajamų progresinio teisingesnio apmokestinimo, plius didesnės pagalbos mūsų šeimoms, kurios augina vaikus – turint omenyje vis dar didelį vaikų skurdo rizikos lygį, mūsų demografijos iššūkius ir bendrai valstybės politikos nepakankamumą vaikų ir šeimų atvžilgiu“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Šiuo metu Seime dar svarstomą Vyriausybės siūlomą ir jau ne kartą tobulintą platesnės bazės NT mokesčio modelį, pasak I. Segalovičienės, prezidentas laiko neteisingu, jį esą reikia „arba labai stipriai tobulinti, ar jo atsisakyti ir žiūrėti kitaip iš esmės”.
Jos teigimu, „tikrai labai keista“, jog mokestinės sistemos pokyčius pasirinkta pradėti būtent nuo NT mokesčio.
„Kuris labai stipriai didina žmonių apmokestinimą. Ir didina tų, kurių pajamos tikrai yra mažos arba vidutinės. Iš kitos pusės gali susidaryti neteisingumo situacija, kas yra esminė bet kokio klaida – kad turtingesni staiga imtų mokėti mažiau”, – ir anksčiau Prezidentūros atstovų naujam NT mokesčio modeliui išsakytą kritiką pabrėžė I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad jeigu būtų priimtas dabartinis siūlomas NT mokesčio įstatymo modelis, jis projektą vetuotų.
Skola – 39,8 proc.
Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
