Prekyba turgavietėse pernai, palyginti su 2013 m., išaugo maždaug dešimtadaliu. Apyvarta maisto prekėmis padidėjo 2 proc., o ne maisto prekėmis – 17 proc. Iš maisto prekių daugiausia – beveik 14 proc. – augo prekyba daržovėmis.
Pasak Statistikos departamento Vidaus prekybos statistikos skyriaus vyriausiosios specialistės N. Jakubčionienės, lyginant su 2013 m., pernai prekyba turgavietėse drabužiais paaugo ketvirtadaliu.
„Turgavietėse būna sezoniniai išpardavimai. Pavyzdžiui, mūsų didžiausioje turgavietėje Gariūnuose irgi būna įvairios akcijos ir nuolaidos, ten mažesnės kainos. Ypač, kai būna sezono pradžia, parduotuvėse būna labai didelės kainos“, – sako specialistė.
Tuo metu prekyba elektriniais buitiniais aparatais bei garso ir vaizdo įranga pernai beveik ketvirtadaliu smuko. „Parduotuvėse būna visokios akcijos, nuolaidos, taigi žmonės daugiau perka prekybos centruose. Ne tik specializuotuose, bet ir didžiuosiuose centruose būna įvairios akcijos ir nuolaidos. Taigi gal jie labiau linkę pirkti parduotuvėse, negu turgavietėse“, – svarsto N. Jakubčionienė.
Jos žiniomis, aktyviausiai prekyba vyko didesnių miestų turgavietėse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Mažesniuose miestuose prekyba buvo ne tokia aktyvi. „Nors ketvirtą ketvirtį prekyba daugmaž dar vyksta, jau po to, pirmą ketvirtį, prasideda štilis. Tuose miestukuose, kurie arčiau kurortinės zonos (Zarasuose ar Ignalinoje), antro ir trečio ketvirčio metu – dar aktyviau“, – tvirtina specialistė.
Vis dėlto, anot jos, nors kai kur ir vangiai, prekyba turgavietėse vyksta, o to priežasčių esą keletas. „Vieni turgavietėse randa mažesnes kainas, kiti – bendravimą, ten galima nusiderėti. Kiti nuolat perka iš tų pačių prekeivių, ūkininkų“, – vardija N. Jakubčionienė.
