„Valstybės ekonomikai, ir ypač regionams, gyvybiškai svarbi moderni verslo aplinka, tačiau per mažai mąstoma, kas trukdo šiandien verslui kurtis ir plėstis. Apie konkrečias priemones didinti investicijas ir mažinti biurokratinę naštą kalba reta partija“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis prasidedant susitikimų su politinėmis partijomis ciklui.
R. Dargiui partijų programose trūksta dėmesio ekonomikai.
„Neaišku, kokie bus sprendimai ir reguliavimas energetikos srityje, kokios jų pozicijos dėl energetikos strategijos, kuri turėtų užtikrinti pramonei konkurencingas regiono vidurkio energijos kainas, koks dėmesys bus skiriamas infrastruktūrai“, – teigiama R. Dargio pareiškime.
Verslo atstovų manymu, dauguma į Seimą kandidatuojančių partijų programų pasiūlymų yra abstraktūs, nekonkretizuojant įgyvendinimo priemonių, nenurodant aiškių finansavimo šaltinių.
Didelis dėmesys skiriamas socialiai jautriems visuomenei klausimams, tačiau, anot pramonininkų, trūksta verslui aktualių siūlymų, galinčių užtikrinti nuoseklų ekonomikos augimą, kuris ypač aktualus šiuo neapibrėžtumo laikotarpiu, kai susiduriama su įvairiais barjerais ir reguliavimu.
Nepakankamai dėmesio skiriama transporto bei aplinkosaugos sektoriams.
Pramonininkai atkreipia dėmesį, kad programose žadama gerokai didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU).
Tai reiškia, kad žemos kvalifikacijos asmenys ir darbo rinkos naujokai turės likti darbo rinkos užribyje.
MMA planuojama kelti, neatsižvelgiant į būtinybę didinti kitų darbuotojų, ypač kvalifikuotų, darbo užmokestį, teigiama pranešime spaudai.
Partijų rinkimų programų puslapiuose galima rasti ir pažadų apie darbo apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų mažinimą, tačiau greta teikiami pasiūlymai dėl pensijų ir kitų socialinio draudimo išmokų didinimo.
Tokie pasiūlymai, pramonininkų vertinimu, yra nesubalansuoti „Sodros“ biudžeto atžvilgiu, o kitų mokesčių įvedimo klausimai nėra detalizuoti.
Pramonininkai atkreipė dėmesį į tai, kad darbo santykių sistema yra vienas iš esminių verslo aplinkos reguliavimo aspektų ir turi reikšmingą įtaką Lietuvos konkurencingumui tarptautinėse rinkose. Socialinio modelio įgyvendinimo tęstinumo klausimas ypač svarbus darbdaviams.
„Žymiai rimtesnio dėmesio reikia migracijos klausimams. Partijų pozicija dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir imigracijos procedūrų – taip pat miglota, nors migracijos ir demografinių problemų kontekste šis klausimas yra vienas aktualiausių“, – teigė LPK prezidentas.
Kalbant apie mokesčių politiką ir verslo aplinką, LPK prezidiumo nariai pažymėjo, kad būtina atsakinga valstybės finansų politika, tvarus, subalansuotas valstybės finansų planavimas ir įgyvendinimas.
Anot jų, šiuo metu partijų programose labiau akcentuojamos valstybės išlaidos, finansavimas įvairioms sritims, parama. LPK pasigenda pozicijos dėl bendro verslo finansavimo priemonių ir paslaugų skatinimo, taip pat dėl skaitmeninių finansinių paslaugų verslui plėtros, konkretesnių veiksmų aprašymų bei siūlymų verslo finansavimo alternatyvų plėtrai ir patrauklumui skatinti.
Pastebėta, kad partijų parengtuose užsienio politikos skyriuose didelis dėmesys skiriamas saugumo politikos klausimams, tačiau mažai dėmesio skirta ekonominių santykių plėtrai: nuostatos dėl ekonominių santykių plėtros ir ekonominės diplomatijos paruoštos aptakiai, nenurodytos konkrečios priemonės, kuriomis ketinama pasiekti nustatytus tikslus. Abstrakčiai esą kalbama ir apie konkrečias eksporto plėtros priemones.
Atkreipiamas dėmesys, kad švietimo, mokslo ir inovacijų srityje trūksta kompleksinio požiūrio į švietimo ir mokslo sistemos reformą, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą. Programose, anot pramonininkų, vis dar per mažai dėmesio skiriama mokytojams, jų profesijos patrauklumo stiprinimui, kai jie turės paruošti tokį jauną žmogų, kuris galėtų kurti didesnę pridėtinę vertę ir taip prisidėtų prie valstybės išlaikymo.
Susitikime su pramonininkais dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius ir partijos narė Rasa Budbergytė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir partijos rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis ir jo pavaduotojas Kęstutis Daukšys.
Rugsėjo 13 d. LPK nariai išklausys ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei partijos Tvarka ir teisingumas rinkimų prioritetus.
