Rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., labiausiai padidėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo (34,3 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (28,5 proc.), pagrindinių metalų gamybos (25,3 proc.), niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos (20,1 proc.), popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos (17,2 proc.), drabužių siuvimo (16,1 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (10,8 proc.) įmonių produkcija.
Per mėnesį sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos (33,9 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos (22,3 proc.), variklinių transporto priemonių priekabų ir puspriekabių gamybos (21,7 proc.), odos ir odos dirbinių gamybos (15,9 proc.), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (9,8 proc.) įmonių produkcija.
„Geresnius nei galima buvo tikėtis pramonės rezultatus iš dalies lemia persiorientavimus prie vidaus rinkos. Nuo 2007 m. užsienio šalyse buvo fiksuojami geresni nei Lietuvoje pardavimų augimo rodikliai. Dėl to eksporto dalis pajamų struktūroje padidėjo nuo 52 proc. 2006 m. iki 61 proc. pernai. Tačiau šiemet, Lietuvai demonstruojant vieną aukščiausių ūkio plėtros rodiklių Europoje, pardavimai šalies viduje augo dvigubai sparčiau nei eksportas. Tad ir vidaus rinkos dalis pajamų struktūroje pastebimai pakilo”, rašo M. Jurgelis.
Pasak jo, prisitaikymas, nors ir nedidelio masto, vyksta ir eksporto rinkose.
„Šiemet didesnė pardavimų dalis tenka Latvijai ir Estijai, mažesnė Skandinavijos šalims, o Vokietijoje parduodama iš esmės tiek pat produkcijos kaip ir pernai, nepaisant lėto šios šalies ekonomikos augimo. Kita vertus, platesnė pramonės produkcijos pardavimų geografijos diversifikacija nevyksta – žvelgiant į ilgesnio laikotarpio perspektyvas, tai kiek neramina.”, - teigia. M.Jurgelis.
