Dalis verslų sunkumų tikrai nejaučia
Įprastai, kino teatrai vasarą būna pustuščiai, tačiau šiemet situacija – kitokia.
„Ši vasara prasidėjo kukliai ir jau buvome ją benurašą, tačiau pasaulinis fenomenas įvyko ir lietuviai, iš tiesų, pasirinko ateiti į du filmus ir visą mėnesį mes turėjome rekordinius kiekius žiūrovų“, – dalijosi „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas.
Nepaisant nuolatinių kalbų apie stojančią ekonomiką, tiek bilietus į kiną, tiek dėl infliacijos kiek pabrangusius užkandžius gyventojai ir toliau mielai perka.
„Žmonės, vėlgi, į kino teatrą eina vieną kartą per mėnesį, bent jau vilniečiai, ir jie tai pramogai atsideda arba turi. Tai pramogoms nesijaučia, kad jie labai taupytų“, – teigė R. Bilinskas.
Į kalbas apie ekonomikos susitraukimą, panašu, dėmesio nekreipia ir sostinės barų lankytojai – vis dažniau ten užsuka ne tik savaitgaliais.
„Nebūtinai turi ateiti tik penktadienį ir jau tada ošti. Tas tikrai formuojasi ir yra tokių žmonių, kurie pas mus ateina beveik kas dieną – vienas du – ir tada išeina“, – teigė barų „Local Pub“ vadovas Vidmantas Čičelis.
Tačiau ekonomistai sako, kad paslaugų ir pramogų sektorius džiaugsis nebeilgai.
„Paslaugų vartojimas, kai kalbame apie keliones, apie maitinimo paslaugas, apie renginių lankymą, sportą, meną – buvo augimas, bet mes kalbame apie tai, kad tas augimas pagaliau išsikvėpė“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Visgi, verslai sėdėti vietoje – nenusiteikę.
„Turiu draugą, kuris man penkis metus aiškino, kad tuoj ateis krizė. Per tuos penkis metus neatėjo. Taip, kažkada ateis, bet negali sėdėti ir laukti“, – teigė V. Čičelis.
Gali būti, kad daliai verslų sunkumai pasijaus tik vėliau.
„Tas pats realaus darbo užmokesčio smukimas skirtingas prekes, skirtingas paslaugas – paveikia ne iš karto. Tai reiškia, kad kartais mes nuosmukį fiksuojame jau dabar, bet vartotojai savo vartojimo įpročius pakeičia tik praėjus tam tikram laiko tarpui“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Pirmieji ženklai jau matomi
Kad gyventojai pradėjo taupyti, pirmosios pajuto maitinimo įstaigos.
„Vartojimas, žmonių pirkimo krepšelis – mes matome, kaip jis mažėja. Nuo 10 iki 15 procentų“, – teigė Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Pirmuosius ženklus SEB banko ekonomistas teigė jau pastebintis.
„Liepa jau yra pirmas mėnuo po ilgo laikotarpio, kai jau buvo metinis nuosmukis, tai yra apyvarta, lyginamosiomis kainomis, jau buvo mažesnė negu prieš metus. Tai jau turime tą pirmąjį nuosmukį“, – teigė T. Povilauskas.
Anot E. Šiškauskienės, gyventojų vartojimą paveikė ir oro sąlygos.
„Dar ir oras prisidėjo toks, sakyčiau, labai keistas. Šią vasarą arba lietus, arba sausros ir 32 laipsniai. Tas labai pasijuto pajūryje. Darbuotojų atvažiavo pas juos praleisti vasarą ir jie negalėjo sumokėti tų žadėtų algų“, – teigė ji.
Tiesa, panašu, kad kelionėms gyventojai bent jau kol kas savęs varžyti neketina.
„Tai didina Italijos, Ispanijos, Graikijos, Turkijos ekonomikas, bet ne mūsų“, – teigė T. Povilauskas.
Prognozės ateičiai keičiasi
Kitąmet Lietuvos ekonomika nežymiai, bet augs. Tiesa, SEB bankas beveik procentiniu punktu – nuo 2,7 iki 1,8 – sumažino BVP augimo prognozę.
„Tam tikras atsigavimas bus, kalbant apie BVP skaičius, bet, kalbant ypač apie verslų rezultatus, gali būti, kad jie bus net ir prastesni“, – teigė SEB banko ekonomistas.
Ekonomistai sako, kad, nepaisant to, jog gruodį infliacija Lietuvoje turėtų nukristi iki 3 procentų, metų pabaigoje ekonomiką matysime susitraukusią net labiau nei per pandemiją.
„Šiais metais ekonomikos nuosmukis bus didesnis negu pandeminiais 2020-aisiais metais, bet, turbūt, jeigu žmonių paklaustumėme, kurie metai buvo sudėtingesni – ar 2020-ti ar 2023-ieji – manau, didžioji dalis pasakytų, kad 2020-ieji buvo sudėtingesni. Dažnai žmonės jaučia kitaip negu iš tikrųjų yra“, – aiškino T. Povilauskas.
Tiesa, dalis ateitį matytų ir šviesesnėmis spalvomis.
„Jeigu yra daugiau registruotų darbo vietų, mažiau bedarbių, tai reiškia, kad įmonės didina užimtumą, samdo papildomus darbuotojus ir nėra nieko tokio, kas turėtų mus labai stipriai versti projektuoti labai blogą padėtį ateičiai“, – teigė A. Bartkus.
Dalis gyventojų apribojo ne tik paslaugų pirkimą, bet ir pristabdė planus įsigyti būstą. Kaip buvo teigiama LNK žiniose, liepą nekilnojamojo turto sandorių skaičius sumažėjo net ketvirtadaliu, tačiau kainos – vis dar lieka stabilios.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
