Nuo liepos 1 d. įsigaliojo 9 proc. lengvatinis Pridėtinės vertės mokestis (PVM) nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Ši priemonė galios laikinai – nuo liepos iki 2022 metų pabaigos.
Pandemijos iškankintas maitinimo sektorius šią naujieną pasitinka itin džiugiai.
„Nedirbome po šešis mėnesius, pagalbos didelės nesulaukėme, „Ferrari“ nenusipirko, bent jau mano žiniomis, nė vienas iš mano kolegų.
Maitinimo verslui lengvatinis PVM taikomas beveik visose Europos šalyse, tai ne iš dangaus ištraukta lengvata, tai – pagalba, kad turėtume galimybę išgyventi“, – sako Lietuvos virtuvės šefas, restoranų „Gastronomika“, „Meat“, „Ramen“ įkūrėjas Liutauras Čeprackas, mažuosius restoranus subūręs į Viešojo maitinimo įstaigų asociaciją.
Skolų turi 3–4 metams
Dėl lengvatos atsiradusios papildomas lėšos, anot jo, daugiausiai bus naudojamos dengti susikaupusioms skoloms, kurių esą yra 3–4 metams.
„Įžengėme į popandeminį periodą, patiriame nepaprastai milžiniškų nuostolių. Jei kainos toliau beprotiškai augs – produktai, elektra, visa tai atsilieps ir vartotojui, galutinei kainai. Tai yra normalu.
Ši lengvata skirta mums išlipti iš skolų, susikaupusių už šešių mėnesių nuomą. Mano kolegos, turintys po vieną restoraną, per pandemiją sukaupė po 100 tūkst. eurų skolų. Jas reikia grąžinti ir valstybei, ir nuomotojams.
Ši PVM lengvata yra kelias ilgalaikėje perspektyvoje su viena vienintele sąlyga, kad mes dirbsime, būsime sėkmingi ir turėsime apyvartos, nes čia niekas tau tų pinigų neduoda. Jeigu tau nesiseka, tai nėra gelbėjimosi ratas“, – dėsto Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas.
Labiausiai išlos valgyklos ir dienos pietų restoranai
Pašnekovas įsitikinęs, kad ši PVM lengvata – tikslinė, ją pasinaudos tie, kuriems labiausiai jos reikia. Anot jo, labiausiai išlos valgyklos ir dienos pietų restoranai.
„Tie, kurie prekiauja alkoholiu, ir jų tai pagrindinis verslas, – išvis jokios naudos nepajus. Kokia nauda barui, kuris neparduoda maisto? Jie niekaip neturės galimybių pasinaudoti šia lengvata. Todėl manau, kad ši priemonė labai tikslinė, nes baruose nėra aukštos kvalifikacijos žmonių, o restoranuose pastovėk ir pagamink valgyt, dirba jau specializuoti žmonės, turintys daug įgūdžių.
Labiausiai iš šios lengvatos išlos valgyklos, dienos pietų restoranai, kurie laikėsi iš biuruose dirbančių žmonių, kurių staiga nebeliko“, – sako L. Čepreckas.
Dienos pietų restorano „iLunch“ vadovas Donatas Vaitasius džiaugiasi, kad tokie valdžios sprendimai priimami krizių akivaizdoje. Jis sutinka, kad PVM lengvata bus išsigelbėjimas verslui, nes darbuotojai dar nėra sugrįžę į biurus, ir neaišku, kada ir kokiomis apimtimis jie sugrįš. Anot jo, ši priemonė yra didžiulė pagalba stabilizuoti finansinę padėtį, srautus ir kt. dalykus.
„Baigėsi karantinas, pastarieji pusantrų metų buvo labai sudėtingi. Šį pokytį vertiname labai pozityviai ir labai ilgai jo laukėme. (...) Yra įsipareigojimai mokesčiams, lengvatos padės susitvarkyti su įsipareigojimais, atsiradusiais per šį laikotarpį“, – pažymi D. Vaitasius.
Restoranuose kainos nemažės
Restoranų vadovai atkreipia dėmesį, kad ši lengvata nėra skirta sumažinti kainas, tad klientai beveik jokių pokyčių nepajus.
„PVM mažinimas niekada neturėjo įtakos kainų mažinimui. Niekada šis eksperimentas nebuvo pasisekęs. Seime bandė „prastumti“ būtiniausiems ir ekologiškiems produktams. Vieninteliai, kas iš to būtų patyrę naudą, – didieji prekybos tinklai, kurie teoriškai gautų daugiau pinigų. O šioje situacijoje kalbame apie smulkų ir vidutinį verslą, o ne stambius pinigų uždirbinėtojus“, – sako L. Čepreckas.
„Kainų mažėjimo nereikėtų tikėtis, nes ši priemonė orientuota kaip pagalba verslui, o ne pagalba vartotojams. Tačiau vartotojai nepajus tokio kainų padidėjimo, kuris būtų, nesant šiai priemonei. Ji padės amortizuoti infliaciją, kuri rinkoje yra ties visomis grandimis: dujomis, elektra, žaliavomis, darbo užmokesčiu. Restoranai bus priversti kelti kainas, bet mažiau, arba laikinai nekelti“, – priduria „iLunch“ vadovas.
Atidarys 5 naujus restoranus
Nepaisant per pandemiją patirtų sunkumų, kai kurie planuoja ir plėtrą. Šių metų rudenį „iLunch“ Vilniuje statomuose verslo centruose planuoja atverti 5 naujus restoranus. Vieno restorano investicija siekia beveik 300 tūkst. eurų.
„Bus apie penkis restoranus – vieni gali atsidaryti iki metų pabaigos, kitų atsidarymas galbūt nusikels į kitus metus, nes nežinome, kas toliau bus po vasaros, yra daug neapibrėžtumo. Tai stengiamės įsivertinti – neatidaryti restorano verslo centre, kuriame šiuo metu beveik nėra dirbančių darbuotojų. Tai būtų neracionalus sprendimas. Todėl jeigu teks nukelti vienų ar kitų taškų atidarymą, tą ir padarysime“, – komentuoja D. Vaitasius.
Paklaustas, kas pandemijos kontekste leidžia planuoti plėtrą, pašnekovas pažymi unikalų restorano konceptą, o plėtros planai esą dėliojami iš skolintų lėšų.
„Esame dienos pietų restoranas. Nepaisant visko, žmonės dienos pietus valgo, dirbdami iš biuro arba iš namų, tai – būtinybė. Kadangi dirbame šiame segmente, konceptas orientuotas į greitus inovatyvius dienos pietus, ir statomi verslo centrai, kuriuose anksčiau ar vėliau bus dirbančių darbuotojų, įžvelgiame galimybę ir potencialą toliau plėstis ir augti“, – sako jis.
„Visada yra bankų finansavimas. Kyla problemų dėl finansavimo, bet viską reikia racionaliai dėliotis ir parodyti savo esamų restoranų veiklos pavyzdžiu, kad galima dirbti ir uždirbti trumpuoju arba ilguoju laikotarpiu. Yra investicijų potencialas, viską vertiname ne šios dienos kontekste, žiūrime į priekį su 5–10 metų perspektyva ir pagal tai priimame sprendimus. Jei viską vertintume pagal dabartinę situaciją, turėtume užsidaryti, nedirbti ir išeiti iš šio verslo. Situacija turi kažkada grįžti į senas vėžias ar bent jau grįžti arti to, kas buvo anksčiau“, – tikina „iLunch“ vadovas.
Priversti vykdyti plėtrą
Kai kurie mažieji restoranai taip pat priversti vykdyti plėtrą dėl turimų įsipareigojimų.
„Nuolat sukasi naujų minčių, negaliu gyventi be minčių apie plėtrą. Kai kuriais atvejais esu priverstas ją vykdyti, kad galėčiau išgyventi. Pavyzdžiui, turėjau atverti Gastronomikos kiemą, o tai – plėtra, visiškai naujas projektas. Jei neatidaryčiau kiemo, negalėčiau išlaikyti savo darbuotojų, nes į vidų šiuo metu niekas neina. Kai kurias atvejais sutartys pasirašytos prieš pandemiją, yra įsipareigojimų, todėl esi priverstas“, – komentuoja Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas.
Anot jo, visi restoranai šešis mėnesius sukandę dantis sėdėjo ir laukė, dabar visi pradėjo dirbti. Tačiau vieniems sekasi, kitiems ne. Išgyventi esą gali tik turintieji lauko terasą.
„Visi laukia rudens, neduok Dieve nebus šventinio periodo, per kurį uždirbame 20–25 proc. metinių pajamų. Tuo metu kaupiame lašinius, kad galėtume išgyventi štilių nuo sausio iki kovo, kai stipriai sumažėja lankytojų. Iš mūsų pandemija atėmė šventes, dabar visi meldžiamės, kad neatsitiktų taip antrą kartą, nes po trečio uždarymo turėsime visiškai tragiškų pasekmių“, – sako L. Čepreckas.
Jis atkreipia dėmesį, kad visame pasaulyje restoranai, net ir patys geriausi, masiškai bankrutuoja, pasaulinės žvaigždės, tokios kaip Gordonas Ramzis ir kiti, juos uždarinėja.
