Naujienų agentūra „Bloomberg" svarsto, kad galbūt tai žinia stebintiems Rusiją – daugiau klausykite, ką sako Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjai apie pinigų politiką, mažiau klausykite centrinių bankų vadovų.
Štai įrodymas: prieš devynias dienas Rusijos centrinio banko vadovė sakė nematanti jokių galimybių greitu laiku sumažinti palūkanų normą, kai infliacija tapo didžiausia per penkerius metus, rašo bloomberg.com.
Bet prieš savaitę vienas V. Putino ekonomikos patarėjas kalbėjo visiškai kitaip – jis pareiškė, kad norint padėti varganai ekonomikai reikia sumažinti palūkanų normas.
Tad kai Rusijos bankas visus šokiravo paskelbęs, jog mažina palūkanų normą, Andrejaus Belousovo žodžiai daugelį paskatino paspėlioti, kad Kremlius spaudžia Centrinio banko veiksmų ir politikos formuotojus.
Sumažinus palūkanų normą nuo 17 proc. iki 15 proc., kilo rublių pardavimo banga, kuri sumažino valiutos vertę 4 proc.
„Palūkanų normos sumažinimas beprasmis – tai tik padidins spaudimą patikimumui, – sakė „Danske Bank“ strategas Vladimiras Miklaševskis. – Jie taip greitai persigalvojo, bet aplinka nesikeičia. Šis žingsnis – tiesiog pasidavimas visuomenės, vyriausybės spaudimui.“
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė, kad vyriausybės pareigūnai mėgina daryti įtakos Centrinio banko sprendimams.
„Ne, tai netiesa“, – sakė jis telefonu praėjus kelioms valandoms po susitikimo. Bet finansų ministras Antonas Siluanovas liaupsino palūkanų normos sumažinimą ir sakė žurnalistams, kad padėtis valiutų rinkoje kontroliuojama.
Tik vienas iš „Bloomberg“ kalbintų analitikų numatė palūkanų normos sumažinimą, visi kiti šito nesitikėjo. Primename, kad gruodį padidinus palūkanų normą 6,5 punkto, nukritus naftos kainoms, tarptautinių sankcijų prislėgtoje Rusijoje prasidėjo infliacija.
„Centrinis bankas jaučia vis didesnį spaudimą, kuo gilesnė recesija ištiks ekonomiką, tuo didesnis bus spaudimas mažinti palūkanų normas, – teigė „BCS Financial Group“ Maskvoje vyriausiasis ekonomistas Vladimiras Tichomirovas. – Bet dėl to tik kils didesnės finansinės rizikos, rizikos makrostabilumui. Nemanau, kad tai geriausias variantas.“
Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina po susitikimo, palaikydama sprendimą sumažinti palūkanų normą, išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad banko politikos formuotojai stengėsi rasti balansą tarp dviejų tikslų – pažaboti infliaciją ir paskatinti ekonomikos augimą.
Rusijos centrinio banko vadovės požiūris stipriai pasikeitė – dar sausio 21 d. ji sakė, kad palūkanų normą galima sumažinti tik tada, kai bus aiškūs infliacijos mažėjimo požymiai.
Penktadienio vakarą Centrinio banko viešųjų ryšių tarnyba neatsakė į elektroniniu laišku išsiųstą prašymą pakomentuoti, ar banko valdyba nepatiria politinio spaudimo.
