Plastikiniai maišeliai – sunkiai perdirbami
20 tūkst. tonų arba tiek, kiek sveria 20 lengvųjų automobilių, – tiek plastiko kasmet keliauja perdirbti į vieną Lietuvos įmonių. Tiesa, perdirbimo procesas – ne visada sklandus.
„Gyventojams dar trūksta arba informacijos, arba įgūdžių, todėl, kad rūšiavimo konteineriuose mes aptinkame nemažai maisto atliekų, statybinių atliekų, drabužių“, – pasakojo „Ekobazės“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė.
Jeigu atliekos konteineryje tik plastikas – perdirbimas vis tiek pavyksta ne visada. Pasirodo, ploni plastikiniai maišeliai, kuriuos vos prieš tris mėnesius apmokestino maisto prekių parduotuvės, perdirbami gali užsidegti ir sugadinti visą procesą.
„Su plastikiniais gaminiais yra tokia situacija, kad, jeigu tai plėvelė – tam, kad ji būtų perdirbta, būtų gerai, kad ji būtų kuo storesnė. Jeigu mes kalbame apie tuos visai plonus maišelius, kurie šiuo metu yra apmokestinami, tai jų perdirbimas yra sudėtingas“, – dalijosi M. Curko-Notkuvienė.
Mažėja maišelių vartojimas
Vis dėlto, parduotuvės aiškina, kad su kiekvienu klientų apsipirkimu plastikinių maišelių į perdirbimo centrus keliauja vis mažiau.
„Stebime, kad maišelių vartojimas mažėja ir kiekvieną mėnesį. Jeigu lygintume rugpjūtį su liepa, tai jų įsigijo 23 proc. mažiau. Rugpjūtį vienkartinį plastikinį maišelį rinkosi kas ketvirtas pirkėjas, rugsėji – kas penktas jau“, – teigė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Pastebima, kad klientai kai kuriuos produktus perka be maišelių arba ima tik vieną ir sumoka 1 centą.
„Pirkėjai jau susigyveno su šiuo pokyčiu, puikiai atsimena, žino, jeigu reikia už tą maišelį sumokėti. Jeigu kyla klausimų – pasiklausia darbuotojų, bet tikrai matome, kad tų kylančių klausimų jau yra vis mažiau ir jie yra pavieniai“, – tvirtino „Lidl“ atstovė Lina Skersytė.
Ypač daug pagyrų dėl tvaresnio gyvenimo tenka Lietuvos regionams.
„Galiu pasakyti, kad regionuose net mažiau mes išdaliname maišelių negu didžiuosiuose miestuose. Regionuose kaip tik žmonės buvo pripratę ir dabar yra pripratę daugiau eiti su daugkartiniais maišeliais negu miestuose“, – teigė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Štai parduotuvėje vaikštinėjantys elektrėniškiai tikina, jog plastikinių maišelių niekada be saiko nenaudojo, o kai kurie – pasigamina ir savus.
„Lieka nuo užuolaidos medžiagos ir pasisiuvu maišelį“, – teigė moteris.
„Stengiuosi neimti“, – kalbėdamas apie plastikinius maišelius teigė vyras.
Tiesa, kai kurie apie jų žalą gamtai susimąstė tik įvedus apmokestinimą.
„Tada, kai apmokestino supratau, kokia žala yra gamtai, o iki tol kažkaip naudojausi“, – dalijosi moteris.
Pasiektas pokytis – nepakankamas
Nors prekybininkai džiaugiasi rezultatais, aplinkosaugininkas mano, kad dabartinis pokytis – nepakankamas, kad išstumtų Lietuvą iš daugiausiai plastikinių maišelių sunaudojančių šalių penketuko.
„Visų pirma, vienas centas didelei daliai gyventojų nieko nereiškia. Taip pat prekybos centrai nedaro jokios kontrolės, tai jie gali sakyti, kad tai yra jų ir niekas tikrai netikrins žmonių dėl to vieno cento. Yra palikta tikrai daug skylių, plius – yra tų, kurie įsigudrina imti vienkartinius popierinius maišelius“, – įžvalgomis dalijosi VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
O būtent pastarieji maišeliai perdirbėjams sukelia daugiausiai iššūkių.
„Jeigu tai yra pakuotė arba kažkoks gaminys, kur sukombinuotas plastikas ir popierius – tokio gaminio perdirbimas beveik neįmanomas. Tokiu atveju, ši atlieka keliauja tik į deginimą“, – teigė „Ekobazės“ komercijos vadovė.
Tad, kalbant apie plastiko gaminius, aplinkosaugininkai mato tik vieną išeitį – griežtesnį reguliavimą. Ir nors Europos Komisija griežtina mikroplastiko naudojimo sąlygas, aplinkosaugininkai tikina, kad to negana.
„Nemanau, kad mums, kaip Lietuvai, kaip šaliai, kuri nori būti pirmaujanti daugelyje sričių, ambicinga, verta būti, taip sakant, atsilikėliais“, – teigė D. Tracevičius.
Europos Komisija nulinės taršos planą planuoja įgyvendinti iki 2025 metų ir mikroplastiko naudojimą sumažinti bent ketvirtadaliu. Plastiko detales ketinama mažinti šiukšlėse, tekstilėje ir buityje.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
