„Siūloma dubliuoti mokesčių administratoriaus ir antstolių funkcijas, plečiant Mokesčių administratoriaus įgaliojimus išieškant skolas. Nors Vyriausybės programoje yra aiškiai įtvirtintas siekis mažinti valstybės funkcijų kiekį, tačiau šia reforma yra siekiama sugriauti šiandien Lietuvoje gerai veikiančią skolų išieškojimo sistemą“, – rašoma LVK ir LPSK kreipimesi į Trišalę tarybą.
„Siūloma valstybės prievolių, įskaitant administracinių baudų, išieškojimo funkcijas priskirti Mokesčių administratoriui, nors tai didins valstybės administracinę naštą, antstolių paslaugų kainas, kelia grėsmę skolininkų teisių užtikrinimui bei prasilenkia su ekonomine logika, valstybės biudžeto lėšų efektyviu naudojimu ir biudžeto deficito mažinimo siekiu“, – teigiama dokumente.
LVK patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė aiškino, kad reformą siekiama įvykdyti neįvertinus jos galimo poveikio darbuotojams, socialiai pažeidžiamiems skolininkams, jos kaštų ir jos įtakos skolų išieškojimo įkainiams.
„Mes manome, kad siūlant tokias dideles pamainas turi būti atliktas labai išsamus ir visapusis poveikio vertinimas. Svarbu, kad būtų konkretūs ir aiškūs atsakymai, koks bus poveikis valstybės biudžetui, įskaitant mokesčio administratoriaus išlaidų dydį, koks bus poveikis antstolių teikiamų paslaugų prieinamumui, kaip tai paveiks įkainius, kurie yra aktualūs darbuotojams ir darbdaviams“, – aiškino ji.
Taip pat ji paminėjo, kad nuogąstaujama, jog įvedus tokią sistemą 2–3 kartus augs antstolių įkainiai, o VMI įgaus privilegijuotą poziciją išieškant skolas.
„Nuogąstaujame, kad valstybės Mokesčių administratoriui perėmus greičiausiai išieškomas bylas labai lengvai sukils antstolių įkainiai. Ir patys antstoliai skaičiuoja, kad išlaidos gali padidėti iki kelių kartų. (...) Mes matome, kad valstybės skolų išieškojimas atsidurs privilegijuotoje padėtyje, lyginant su privačių skolų išieškojimu ir manome, jog tai yra neteisinga“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje kalbėjo A. Razumienė.
Tuo metu, nors LPSK pirmininke Inga Ruginiene pozityviai vertina tokį centralizavimą, ji tikino, kad tokioje sistemoje numatytas automatinis skolų nuskaitymas pažeidėjams neigiamai atsilieps mokesčių mokėtojams, kadangi tokių procesų administravimas būtų apmokamas iš biudžeto.
„Kodėl visi mokesčių mokėtojai, mokėdami mokesčius, sunešdami pinigus į biudžetą ir tikėdamiesi, kad jis bus naudojamas racionaliai, turi sumokėti už piktybiškų ir nemokančių pažeidėjų skolų administravimą?“, – klausė I. Ruginienė.
„Dabartinė, kai pažeidėjas gavęs baudą ir piktybiškai nesumokėjęs gauna prievolę susimokėti už skolos administraciją yra socialiai teisingas ir gera ir nėra pagrindo ją keisti“, – pridūrė ji.
Šiuo metu Vyriausybe derina su reformos „Vienas langelis prievolėms valstybei“ įgyvendinimu susijusius teises aktų projektus. Įgyvendinus šį, Lietuvos nacionaliniame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane numatytą investicinį projektą, Valstybės mokesčių inspekcija (VMI) taptų vieninteliu prievolių valstybei administratoriumi, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu.
