Pirkimo internetu įpročiai 2020-aisiais: iš Baltijos šalių kukliausiai atrodo Lietuva

Koronaviruso pandemija, karantino reikalavimai ir užsidarę prekybos centrai paveikė daugelio pasaulio šalių elektroninę prekybą – internetu apsipirko net ir tie, kurie iki šiol to niekada nedarė. Tiesa, šis pokytis šalis palietė nevienodai – Lietuvos rezultatai atrodo prastokai ne tik Europos, bet ir Baltijos šalių kontekste. Kokios amžiaus grupės pernai internetu pirko daugiausia ir kurios prekių kategorijos sulaukė didžiausio populiarumo, apžvelgia analitikai.

Pagrindiniai pirkėjai – 16–25 m. amžiaus

Apie 89 proc. europiečių, kurių amžius siekia 16–74 metus, pernai naudojosi internetu, o 64 proc. visų šių vartotojų apsipirko internetu. Tai rodo paskutiniai Eurostato tyrimo duomenys. Pažymėtina, kad iki 2018 metų pagrindinės pirkėjų grupės amžius siekė nuo 25 iki 54 metų, tačiau per pastaruosius 10 metų smarkiai išaugo 16–25 amžiaus pirkėjų grupė: nuo 48 proc. iki 78 proc. Dabar tai – pagrindiniai pirkėjai internetu.

Estijos bendrovės „RIA.com Marketplaces“ analitikai palygino 16–74 metų amžiaus europiečių pirkėjų grupės duomenis. Iš visų Baltijos šalių kukliausiai atrodo Lietuvos rezultatai: 84 proc. mūsų tautiečių naudojosi internetu, tačiau vos 54 proc. jų apsipirko internetu. Latvijoje skaičiai nežymiai geresni: internetu čia naudojosi 90 proc. gyventojų, o internete apsipirkinėjo 56 proc. vartotojų. O štai Estija pasižymi vienu didžiausių rodiklių Europoje – čia internetu naudojosi 90 proc. gyventojų, iš kurių 68 proc. prekes pirko internetu.

Pirmi – danai, paskutiniai – bulgarai

Iš visų lygintų Europos šalių pirmąją vietą užėmė Danija: 98 proc. šios šalies gyventojų pernai naudojosi internetu, o internetu apsipirko net 89 proc. danų. Antroji vieta atiteko Nyderlandams. Šioje šalyje yra 95 proc. interneto vartotojų, iš kurių 87 proc. pirko įvairias prekes internetu. Trečiąją vietą šiame reitinge užėmė Švedija: iš 97 proc. vartotojų 84 proc. pirko internetu.

Ne mažiau kaip 70 proc. visų interneto vartotojų taip pat naudojosi elektroninėmis parduotuvėmis Vokietijoje, Liuksemburge, Čekijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Suomijoje. Mažiausiai internetu apsipirko Bulgarijos (31 proc.), Rumunijos (38 proc.) ir Italijos (38 proc.) vartotojai.

Tarp perkamiausių – drabužiai ir avalynė

Prasidėjus pandemijai, europiečiai daugiausia pirko drabužių ir avalynės – tokių prekių įsigijo 64 proc. visų interneto vartotojų Europoje. Dažnai buvo užsakomas maistas iš restoranų, taip pat perkami baldai, namų apyvokos daiktai, kosmetika, knygos ir žurnalai.

„Įdomu, kad pirkėjų elgesiui įtakos turi lytis, amžius, profesija ir išsilavinimas. Pavyzdžiui, vyrai dažniau apsiperka internetu nei moterys. Taip pat internete dažniau apsiperka turintieji geresnį išsilavinimą. Dirbantys, įskaitant ir savarankiškai dirbančius asmenis, internetu perka dažniau nei bedarbiai ar pensininkai. Nors pirkėjų iki 25 metų amžiaus yra daugiausia, dažniausiai internetu apsiperka 25–34 metų asmenys. 46 proc. pirkėjų internete vidutiniškai išleidžia nuo 100 iki 500 eurų. Šios tendencijos turėtų būti aktualios norintiems sėkmingai plėtoti verslą ir suformuoti naudingiausius tikslinei grupei pasiūlymus“, – sako „RIA.com Marketplaces“ valdybos narys Artiomas Umanetsas.

Pasak A. Umanetso, interneto parduotuvių ir prekyviečių skaičius auga ir dar augs, todėl apsipirkimo internetu tendencijas turėtų pamažu vytis ir likusios šalys.