Šiluma neatvėsino
Vartotojų teises ginančios tarnybos šiais metais stebi didelį vartotojų aktyvumą ginant savo teises. Skundų ir kreipimųsi skaičius nesumažėjo net vasarą, kas būdavo ankstesniais metais.
„Nuo šių metų pradžios sulaukėme 138 raštiškų skundų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai 20–30 proc. daugiau. Vasarą per dieną sulaukiame kelių interesantų, o ankstesniais metais tiek ateidavo per savaitę “, – „Sekundei“ teigė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Antanas Šleivys.
Pernai vasarą Panevėžyje atsidariusio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dobrynskienė taip pat kalba apie išaugusį gyventojų aktyvumą.
Šiais metais skyrius gavo 130 raštiškų skundų ir suteikė 200 konsultacijų.
Vartotojų teises geriau išmano ir aktyviau jas gina ne tik Panevėžio krašto gyventojai. Kaip skelbia Teisingumo ministerija, vien per šių metų pirmąjį pusmetį VVTAT sulaukė beveik 9 tūkst. žmonių paklausimų ir skundų. Tai yra 20 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.
Kelia šypseną
Tiesa, kartais vartotojai begindami savo teises ir persistengia. Pavyzdžiui, vienas pilietis VVTAT pasiskundė, kad nusipirko kačiuką, kuris buvo liūdnas ir nežaidė su vaikais. Žmogus norėjo nuobodų miauklį grąžinti pardavėjui, tačiau šis jo nepriėmė.
Nusipirktu gyvūnu nepatenkintam gyventojui vartotojų teisių gynėjai nepadėjo. Jų nuomone, šiuo atveju nebuvo pakankamai svarių priežasčių kačiuką grąžinti pardavėjui.
Vienas žvejys pasijuto apgautas žuvavimo paslaugų teikėjo, viešai reklamavusio, kad jo vandens telkinyje visada kimba. Susigundęs tokia reklama žmogus susimokėjo už žuvavimą ir įmerkė meškerę tikėdamasis laimikio, tačiau nieko nepagavo.
Supykęs vyras kreipėsi į vartotojų teisių gynėjus. VVTAT pradėjus nagrinėti skundą, žvejys ir vandens telkinio savininkas susitarė gražiuoju.
Pasitaiko skundų, kurie galbūt ir pagrįsti, tačiau vis tiek kelia šypseną. Vienas asmuo pasiskundė, kad gamintojas laiku nepristatė užsakyto veidrodžio, reikalingo romantiškam pasimatymui žvakių šviesoje. Kadangi veidrodžio laiku nesulaukta, romantiškas pasimatymas neįvyko. Nepatenkintas klientas iš gamintojo siekė gauti piniginę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą. Jam buvo patarta kreiptis į teismą.
Sveikas kojas spaudžia nekokybiški batai
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovas A. Šleivys pasakojo, kad pasitaiko, jog žmonės reiškia pretenzijas pardavėjams dėl to, kad iki galo neperskaito buitinio prietaiso instrukcijos ar tiesiog neišmano jo veikimo subtilybių.
Pavyzdžiui, nusiperka, jų manymu, galingą kompiuterį, o paaiškėja, kad negali žaisti tam tikrų kompiuterinių žaidimų, neveikia kai kurios programos. Specialistams panagrinėjus kompiuterio techninius duomenis paaiškėja, kad jis nėra toks galingas, kaip manė klientas.
Tačiau į tarnybą besikreipiančių gyventojų pretenzijos nebūna laužtos iš piršto. Daugiausia skundų ne maisto produktų inspektoriai sulaukia dėl nekokybiškų batų. Žmonės skundžiasi, kad jie greitai suplyšta, atsiklijuoja padai. Padaugėjo skundų ir dėl trinančių, spaudžiančių batų.
Anksčiau pardavėjai nesunkiai klientus įtikindavo, kad ne avalynė turi defektų, o jų kojos ar pasirinktas ne tas batų dydis, o dabar jiems tai padaryti sekasi vis sunkiau.
„Iš tiesų nereti atvejai, kai nustatome, kad dėl spaudžiančių ar trinančių batų kaltas brokas – netinkamai susiūta siūlė, sukietėjimai ir kt.“, – pasakojo A. Šleivys.
Jis priminė, kad nenešiotus batus, jeigu jie paprasčiausiai nebepatinka ar netinka, į naujus galima pasikeisti per 14 dienų. Specialistas pataria kurį laiką su jais pavaikščioti namuose ir tik paskui eiti į lauką. Tačiau nekokybiška avalynė gali būti grąžinama per 6 mėnesius nuo pirkimo.
Kalbėdamas apie gyventojų pretenzijas dėl nekokybiškos buitinės technikos, A. Šleivys sakė, kad jų būtų mažiau, jei pardavėjai būtų geranoriškesni.
„Priima atgal nekokybišką prekę ir ilgai jos nepakeičia kita, negrąžina sutaisytos. Žmogus ilgai laukia, kol galiausiai trūksta jo kantrybė“, – kalbėjo jis.
Pasitaiko, kad gyventojai skundžiasi, kad naujas šaldytuvas per garsiai veikia. Specialistai turi garso matavimo prietaisus. Kartais paaiškėja, kad iš tiesų šaldytuvų varikliai gali išvesti iš proto.
Panevėžio krašto gyventojai dažnai skundžiasi dėl įsigytų nekokybiškų baldų, šie greitai lūžta, jų mechanizmai genda, išblunka oda, praplyšta gobelenas.
Internetu pirktą prekę grąžinti sunkiau
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyrius taip pat sulaukia nemažai skundų dėl nekokybiškų baldų, tačiau dominuoja skundai dėl nekokybiškų mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių. Pasak V. Dobrynskienės, sparčiai daugėja internetu prekę pirkusių vartotojų skundų.
Klientai nesulaukia prekių arba gauna nekokybiškas, pardavėjai atsisako jas priimti atgal ir grąžinti pinigus.
„Mes kreipiamės į bankus, Valstybinę mokesčių inspekciją, kitas institucijas. Mums įsikišus maždaug du trečdaliai vartotojų ir pardavėjų nesutarimų išsprendžiami be teismo“, – kalbėjo V. Dobrynskienė.
Vartotojų teises ginančioms tarnyboms gyventojai dažnai skundžiasi, kad internetu įsigytos prekės pristatomos sudužusios, įlenktos ir panašiai. Kartais mechaniškai pažeistos prekės pristatomos ir iš parduotuvių.
Pasak A. Šleivio, jeigu klientai jų neapžiūri priimdami, paskui jiems sunku įrodyti, kad ne patys prekę apgadino.
Dėl vartotojų teises ginančių tarnybų darbo žmonėms rečiau tenka varstyti teismų duris. Per šių metų pirmąjį pusmetį VVTAT išnagrinėjo ir atsakė į 2200 vartotojų skundus, iš jų 1399 atvejai išnagrinėti ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, šios tarnybos išnagrinėtų skundų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. 2014 metais buvo išnagrinėti 620 skundų.
Beveik 60 proc. be teismo išnagrinėtų vartotojų skundų buvo pagrįsti. Verslininkai patenkino vartotojų reikalavimus arba abi pusės ginčą išsprendė taikiai.
